Moters išoriniai lytiniai organai

Vulva: Šis terminas vartojamas išorinėms moters genitalijoms įvardyti.

Gakta (mons pubis): Tai riebalinio audinio sluoksnis, dengiantis gaktikaulį. Sekso metu gakta lyg pagalvėlė apsaugo gaktikaulį. Brendimo metu gaktą dažniausiai padengia gaktos plaukai.

Didžiosios ir mažosios lytinės lūpos (labia majorą ir labia minorą): Jos
yra išorinės raukšlės, apgulančios makšties prieangį. Jose yra erektilinio audinio, kuris seksualinio susijaudinimo metu prisipildo kraujo ir išbrinksta. Didžiųjų lytinių lūpų išorinis paviršius dažniausiai padengtas gaktos plaukais, o vidinis yra švelnus ir blizgantis su daugybe paslėptų nervų galūnėlių, čia atsiveria daug riebalų ir prakaito liaukų, kurių dėka vulva išlieka švari ir sveika. Mažosios lytinės lūpos susiglausdamos viršuje suformuoja apsauginį varputės gobtuvą. Mažosios lytinės lupos kiekvienos moters yra nevienodos. Kai kurių būna nežymios ir sunkiai pastebimos, kitų didelės ir išsikišusios žemiau didžiųjų lytinių lūpų.

Varputė (clitoris): Vienintelė ypač jautrios varputės dalis, kurią galima matyti, yra galvutė (lot. glans clitoris), kyšanti iš po varputės gobtuvo. Varputės būna įvairių formų ir dydžio, tačiau tai neturi jokios įtakos jų jautrumui.

Šlaplės atvarą: Daug moterų visą gyvenimą mano, kad šlapimas bėga iš makšties, tačiau iš tikrųjų šlapimui tekėti yra skirta nedidelė šlaplės atvaša, kuri atsiveria po varpute.

Makšties priengis ir nekaltybės plėvė (hymen): Makštis iš dalies uždengta plona, tampria membrana, vadinama nekaltybės plėve, kurios biologinė funkcija nėra žinoma. Nors ši plėvelė patekimą į makštį dengia tik iš dalies (kad menstruacijų kraujas galėtų laisvai išbėgti), jos plyšimas ir kraujavimas pirmojo sekso metu buvo, o kai kai kuriose šalyse ir tebėra, tradicinis nekaltybės praradimo simbolis. Iš tikrųjų tik 50 nuošimčių moterų nekaltybės plėvė yra pakankamai uždara, kad ją butų galima suplėšyti, be to, gimnastikos pratimai ir tamponai dažnai tai padaro gerokai anksčiau negu seksas.

Tarpvietė (perineum): Tai yra plokščias odos plotas, kuris prasideda iškart už vulvos ir tęsiasi iki išangės. Ją pasiekia daug nervų galūnėlių, kurios padaro šią vietą labai jautrią prisilietimui.

Išangė (anus): Tai yra tiesiosios žarnos atvaša. įprastai ji būna užsidariusi, susiglausdama raukšlelėms.

Mergaičių brendimas

Estrogenas ir progesteronas: Mergaičių brendimas prasideda nuo to momento, kai kiaušidės ir antinksčiai ima didinti estrogeno ir progesterono produkciją. Estrogenas yra atsakingas už visų moteriškųjų ypatybių palaikymą. Jo produkcija menstruacijų ciklo metu žymiai šokteli prieš pat ovuliaciją, kad paruoštų gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui. Progesteronas išsiskiria tuoj pat po ovuliacijos ir jo koncentracija palaikoma iki menstruacijų. Progesteroną gamina ir vyrai, ir moterys, tačiau moterų kiaušidės išskiria jo kur kas didesnius kiekius. Jis skatina kaulų augimą, dalyvauja kraujo krešėjime, pakelia nuotaiką ir slopina libido.

Augimas: Brendimas anksčiau išryškėja mergaitėms negu berniukams, kartais jis prasideda vos sulaukus aštuonerių metų. Vienas pirmųjų jo požymių yra staigus augimo spurtas, paprastai apie dešimtus metus. Poodyje ima kauptis riebalai (kartais neįprastai gausiai), ypač krūtyse, žastuose, klubuose, sėdmenyse ir šlaunyse. Prakaito liaukutės tampa aktyvesnės, neretai paryškindamos kūno kvapą, o dėl pernelyg aktyvių riebalinių liaukučių gali atsirasti spuogai. Šiuo metu dubuo ima platėti.

Plaukai: Plaukai ima augti ant gaktos, kojų ir rankų, pažastyse, aplink spenelius ir kartais virš viršutinės lūpos. Gaktos plaukai būna ilgesni, tamsesni ir šiurkštesni negu kiti kūno plaukai. Pirmiausia jie ima augti ant vulvos vėliau apversto trikampio forma išplinta gaktos srityje.

Krūtys: Pirmasis keitimosi požymis yra brinkstantis spenelių laukelis (areolė, tamsi sritis aplink spenelį). Speneliai tuo metu padidėja ir abi krūtys ima augti. Pradžioje dažniausiai krūtys būna nevienodo dydžio ir formos. Krūtų augimo spartą ir dydį daugiausia lemia genetika, tačiau hormonų kiekiai irgi turi svarbų vaidmenį. Vyrai būtų pajėgūs užsiauginti krūtis, tačiau tam jie gamina nepakankamą kieki estrogenų. Jeigu vyrui suleidžiama estrogenų, jam ima augti krūtys, ir lygiai taip pat ir moterų krūtys padidėja nėštumo metu, nes tuomet padaugėja estrogenų. Kai kurioms moterims pradėjus vartoti pastojimą kontroliuojančias tabletes jų krūtys padidėja, kadangi tabletėse yra estrogenų.

Krūtis palaiko jungiamasis audinys ir pakabinamasis raištis, kurie saugo jas nuo nukarimo ir palaiko formą bei stangrumą. Krūtis sudaro riebalinis audinys ir milijonai liaukučių, kurios atsiveria spenelyje latakėlių sistemos dėka. Šios liaukutės gamina pieną (procesas vadinamas laktacija), kuriuo maitinasi kūdikėliai po gimimo ir, nepaisant krūtų formos ar dydžio, dauguma moterų gali žindyti, jeigu pačios to nori.

Speneliai: Speneliai yra pati jautriausia krūtų vieta. Jie sustangrėja, jeigu būna šalta arba seksualiai susijaudinus. Tai įvyksta dėl viduje esančio raumenų skaidulų tinklo. Taip pat ir daugumai vyrų speneliai sustandėja jiems seksualiai susijaudinus. Įprastai speneliai būna tamsios spanguolių spalvos, tačiau laukeliai būna rudesni, nusėti mažyčiais burbuliukais. Jie yra riebalus gaminančios liaukutės, kurios išskiria lubrikantą, apsaugantį spenelį žindymo metu. Manoma, kad tamsesnė spenelio laukelio spalva padeda naujagimiui surasti spenelį.

Menstruacijos: Pažengus brendimui, kiaušinėlis išmetamas iš kurios nors kiaušidės apytikslai kas kiekvienos 28 dienos. Šitas procesas vadinamas ovuliacija. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina pro makštį, ir tai vadinama menstruacijomis, arba mėnesinėmis. Jungtinėje Karalystėje amžiaus vidurkis, kai mergaitėms prasideda mėnesinės, yra dvylika su puse metų, tačiau jos gali prasidėti ir gerokai anksčiau – nuo devynerių arba gerokai vėliau – nuo penkiolikos, priklauso nuo mergaitės genetinių ypatumų. Gali prireikti dvejų, o kai kuriais atvejais ir iki septynerių metų, kad mėnesinės taptų reguliarios, nusistovėtų hormonų pusiausvyra ir reprodukcinė sistema galutinai subręstų. Menstruacijų ciklui tapus reguliariam, pasirodo makšties išskyros, kurios padeda makštį palaikyti sveiką. Apie 20 nuošimčių moterų ciklai nėra reguliarūs, be to, sergančioms moterims arba turinčioms mitybos problemų mėnesinės gali laikinai išnykti.

1 diena (jei ciklas 28 dienos): Pirma mėnesinių diena ir yra viso menstruacijų ciklo pirma diena. Mėnesinės individualiai užtrunka keturias arba penkias dienas.

1-14 dienos: Hormonai skatina kiaušinėlio augimą kiaušidėje. Gimdos gleivinė sustorėja pasiruošdama „potencialiam“ nėštumui.

Ovuliacija (apytiksliai 14-ta iš 28 dienų ciklo diena): Kai kiaušinėlis subręsta, veikiant hormonams, jis yra išsprogdinamas iš savo maišelio kiaušidėje ir iškeliauja kiaušintakio (Falopijaus trimitas) link ir per kiaušintakį į gimdą. Kiaušinėlis dažniausiai išsilaisvina menstruacijų ciklo viduryje, todėl trys dienos prieš tai ir 24 valandos po to yra tinkamiausias metas, kai labiausiai tikėtina, kad moteris gali pastoti, jeigu užsiiminės penetraciniu seksu be apsaugos priemonių. Daugelis studijų apie moteris patvirtina, kad seksualiniai geismai pasiekia aukščiausią tašką apie 14-tą reguliaraus ciklo dieną, tuo tarpu kiti tyrimai parodo, kad kitas aistros protrūkis būna prieš pat ar iš karto po mėnesinių.

Poovuliacinis laikotarpis (nuo 14 iki 28 dienos): Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, praėjus apytiksliai aštuonioms dienoms nuo ovuliacijos, gimdos gleivinė atšoka ir kraujuodama nusilupa, o tai pastebima kaip mėnesinių kraujavimas. Hormonų kiekio sumažėjimas šiuo momentu gali neigiamai paveikti jūsų nuotaiką. Galite jausti krūtų tempimą ir pabrinkimą, o viską vainikuodami iššoks spuogeliai ant veido. Sumažėję hormonų kiekiai paskatina hormonų produkciją ir ciklas vėl prasideda iš naujo.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS): Staigus hormonų progesterono ir estrogeno pusiausvyros pokytis gali pakeisti emocinę ir elgsenos būseną ir sukelti priešmenstruacinį sindromą (PMS) – ypač staigūs hormonų nuosmukiai prieš pat mėnesines. Simptomų sąraše būna verkimas, depresija, nuovargis, dirglumas, jautrumas, užmaršumas, apatija, pabrinkimo jausmas, spuogeliai, krūtų tempimas, galvos skausmas, trauka valgyti, skysčių susilaikymas, prakaitavimas ir tinimas. Rimtais atvejais gydytojai gali paskirti kontracepcijos tabletes, silpnus diuretikus, hormonų terapiją arba antidepresantus.

Kovos su PMS spazmais būdai: Nors mitybos reikšmę sunku moksliškai pagrįsti, manoma, kad mityba ir gyvenimo būdas turi poveikį slopinant PMS. Nepaisant, ar poveikis tikras ar tik placebo, vis vien labai gerai, jei pavyks atsikratyti mėnesinių nemalonumų. Dauguma patarimų išmintingi ir dažniausiai skatina sveikai maitintis, tad neturėtų būti nieko bloga juos išmėgintiti.

Daug moterų įsitikinusios, kad spazmai sumažėja kasdien vakare vartojant raktažolės aliejų, o kai kurios tvirtina, kad jis toks veiksmingas, kad jos net nejaučia, kada mėnesinės prasideda (moterys niekada nesijaučia laimingos). Agurklės aliejus taip pat laikomas labai veiksmingu, be to, naudingas odai (taip manoma). Atsisakius kofeino, gali sumažėti spazmai ir krūtų tempimas, o saliero sėklos turi lengvų diuretinių savybių, todėl gali padėti atsikratyti brinkimo jausmo. Ir druskos atsisakymas sumažina skysčių susilaikymą. Prisotinti riebalai gali padidinti estrogenų ir pabloginti PMS. Tai neabejotinai prideda papildomų kilogramų, todėl geriau pripraskite valgyti maistą, kuriame daug omega-3 riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, skumbres ar tuną. Magnis ir kalcis, esantis morkose, nevalyti ryžiai, įvairiai paruoštos avižos, žaliosios lapų salotos gali sumažinti spazmus, o vištienoje, džiovintose slyvose, bananuose bei keptose bulvėse yra vitamino B6, kuris pakelia ir palaiko serotonino bei dopamino lygį padėdamas valdyti nuotaikos svyravimus. Šokolade aptinkami magnio pėdsakai ir yra biogeninių aminų, kurie, manoma, padeda priešintis depresijai ir PMS (pasiteisinimui bent jau). Rinkitės aukštos kokybės, ne mažiau 70 % kakavos turinti šokoladą, jame mažiau cukraus ir daugiau skonio.

Berniukų brendimas

Testosteronas: Šis hormonas yra mūsų seksualinio variklio (libido) pagrindas. Dideli testosterono kiekiai abiem lytims gali sukelti dažnesnių seksualinių minčių, fantazijų bei troškimą masturbuotis ir mylėtis. Jis gali padidinti pasitikėjimą savimi ir turi antidepresinių savybių, tačiau pernelyg daug gali sukelti agresyvią elgseną. Padidėjusi sėklidžių testosterono gamyba sukelia berniukų brendimo pradžią ir lemia estrogeno ir progesterono kiekių sumažėjimą. Vyrų testosterono kiekiai svyruoja paros metu, padaugėja naktį ypač paryčiais, o tai yra priežastis, kodėl vyrai dažnai atsibunda su erekcija. Testosteronas yra berniukų paauglių drovumo ir netikėtai „sudrėkusių kelnių“ kaltininkas.

Augimas: Berniukai brendimo laikotarpį dažniausiai išgyvena tarp 10 ir 17 metų. Pagrindinis augimo spurtas įvyksta apie 13-tus metus, kai ima augti rankos, kojos ir varpa, o viso kūno augimas prasideda metais vėliau, todėl berniukai kurį laiką atrodo ištįsę ir nerangūs. Dauguma berniukų baigia augti apie 18-tus metus, tačiau kaulų tankis ir raumenų apimtis auga dar keletą metų. Testosteronas padidina raumenų ir riebalų santyki ir taip pat lemia, kad oda sustorėja ir ima riebaluotis, o tai gali sukelti paauglių spuogus. Kai kuriems berniukams gali atsirasti krūtys dėl riebalų susikaupimo, tačiau tai trunka vos kelis mėnesius ir praeina, kai nusistovi hormonų kiekiai.

Plaukai ir balsas: Gaktos plaukai (nebūtinai tokios pat spalvos, kaip ir galvos plaukai) pirmiausia atsiranda ties varpos pagrindu ir išplinta pilvo ir šlaunų link. Pažastų plaukai ir šiurkštesni viso kūno plaukai ima augti šiek tiek vėliau. Balsas tampa žemesnis arba „lūžta“, o iš skydinės kremzlės susiformuoja Adomo obuolys. Balsas gali lūžti vos per vieną naktį (ir tikrai ne juokais išgąsdinti), tačiau paprastai tai vyksta palaipsniui. Pasirodę plaukai ant veido ir lūžęs balsas dažniausiai yra galutiniai akivaizdaus subrendimo požymiai.

Genitalijos: Varpa užauga ilgesnė ir storesnė, o jos galva tampa santykiškai didesnė. Vystosi ir subręsta vidaus lyties organai, padidėja sėklidės ir ima gamintis spermijai bei sėklos skysčiai. Erekcijos gali pasitaikyti net esant gimdoje, tačiau tampa kur kas dažnesnės ankstyvame brendimo laikotarpyje, dažnai be jokių seksualinių stimulų ir labai nepatogiais momentais. Pirmasis sėklos išsiveržimas (ejakuliacija) dažniausiai įvyksta praėjus vieneriems metams nuo brendimo pradžios. Tai reiškia, kad berniukui gaminasi spermijai ir kad jis yra pajėgus apvaisinti. Naktiniai sėklos išsiliejimai arba „drėgni sapnai“ dažnai pasitaiko paaugliams berniukams. Tai būtina spermijų ištekėjimui, kad naujai pasigaminę spermijai galėtų užimti jų vietą. Berniukui pradėjus masturbuotis, šie sapnai pasidaro retesni.

Seksualios būtybės

P-p-p-p-pokyčiai: Visi esame seksualios būtybės. Tiesmukiškai mūsų lyties anatomiją galima vertinti kaip grynai reprodukcinę, tačiau seksas yra kur kas daugiau negu vien biologija. Gyvename tokiu metu, kai sekso ir seksualumo supratimas yra kur kas platesnis ir pažangesnis negu buvo kada nors anksčiau, ir kuo labiau gilinamės į savo anatomiją, hormonus ir intelektą, tuo sunkiau priskirti save kurios nors lyties stereotipams. Kol esame jaunesni, galime būti priverstinai sulygiuojami, tačiau suaugę turime teisę savo asmenio seksualumo pirmenybei (žinoma, tik kol tai nežeidžia nieko kito). Seksas gali būti instinktas, tačiau kartu ir aistra bei pasirinkimas. Mūsų įgytas atsakas iš dalies yra prigimtinis, iš dalies auklėjimo pasekmė, tačiau mūsų seksualumas nėra statiškas. Mūsų organizmas nepaliaujamai kinta, taigi prisitaiko prie amžiaus ar aplinkos pokyčių, taip pat ir mūsų seksualinės svajonės bei pasirinkimai bet kuriuo momentu gali visiškai atspindėti mūsų „aš“.

Cheminiai ginklai: Subtili mūsų cheminės struktūros pusiausvyra turi milžinišką reikšmę mūsų organizmo pokyčiams, vykstantiems nuo gimimo iki mirties. Hormonai turi įtakos viskam, taip pat ir giminiškumo raiškai, brendimo pradžiai, menopauzei, kūno formai, nėštumui, nuotaikoms ir netgi mūsų sugebėjimui džiaugtis seksu. Dėl natūralių (ar netgi pačių save įtakojančių) hormoninių skirtumų tarp vieno ir kito asmens atsiranda nesibaigianti žmonių seksualinė įvairovė.

Pati pradžia

Šalin lytines liaukas: Tiek vyrų, tiek moterų seksualinė sistema išsivysto iš tokių pačių embrioninio audinio statybinių blokų, tačiau skirtingas hormoninis ir biocheminis vystymosi kelias susiformuoja labai ankstyvu etapu. Fiziniai lyčių skirtumai pradeda ryškėti panašiai nuo šeštos nėštumo savaitės, kai lytinės liaukos, kurios iš pat pradžių buvo abiejų lyčių vienodos, pradeda keistis į kiaušides (gaminančias estrogeną) arba į sėklides (gaminančias testosteroną). Apie aštuntą savaitę estrogeno ir testosterono kiekiai pradeda skirtis priklausomai nuo to, ar embrionas yra moteriškas, ar vyriškas. Gimdoje šie hormoniniai pokyčiai lemia anatominį skirtumą tarp lyčių, ir vėliau gyvenime jie sukelia ir palaiko antrinius seksualinius požymius – kūno formų skirtumus, balsą ir plaukus. Vaikystėje fizinis skirtumas tarp berniukų ir mergaičių yra labai nežymus, išskyrus jų seksualinius organus, ir abiejų organizmai gamina tuos pačius tris lytinius hormonus: estrogeną, testosteroną ir progesteroną. Kai prasideda brendimas, skirtingas šių hormonų kiekis nulemia daugelį fizinių pakitimų, seksualumo atsiradimą bei reprodukcinės sistemos veikimą.

Jutimai

Jaučiu meilę: Kai gimstame mūsų jutimai jau būna susiformavę. Tačiau kai augame, jutimai formuoja mus pačius. Jutimai yra mūsų antenos, suvokimas, mūsų instinktai, tai nuo jų priklauso, kaip mes pažįstame pasaulj ir kaip pasaulis pažjsta mus. Mūsų jutimai prisitaiko prie kintančios aplinkos. Jeigu žingsniuojame tamsia gatve, mūsų akys kaipmat prisitaiko prie tamsos. Išgirdę už nugaros artėjančius žingsnius, suklustame, o mūsų organizmas išskiria adrenaliną (epinefriną), spruk arba kovok hormoną. Mūsų jutimai prisitaiko ir papildo vieni kitus, todėl, pavyzdžiui, akliesiems geriau išvystyta klausa, lietimas ir uoslė. Mėgindama padėti likusiems patirti sustiprėjusius pojūčius, atsirandančius netekus galimybės matyti, entrepreneurinė neregių grupė įkūrė restoraną Ciuriche, Šveicarijoje, pavadintą „Akla karvė“. Pietūs čia valgomi visiškoje tamsoje. Atėmus galimybę matyti, veido išraiška ir bet koks grožis dingsta, tačiau klausos, uoslės, skonio ir lietimo pojūčiai sustiprėja. Atrodytų ironiška, kad ši vieta tapo populiari „aklų pasimatymų“ vieta, tačiau iš tiesų, jei negali matyti, viskas tampa labiau asmeniška, o tai yra labai svarbu tolesniam bendravimui. Jeigu nepavyksta užmegzti pokalbio tenka sėdėti tyloje ir tamsoje.

Žvilgsnis: Evoliucijos teorijų kūrėjai mano, kad pasąmonėje mes vis dar vertiname potencialaus partnerio išvaizdą pagal tai, ar jis panašus į gerą „medžiotoją rinkėją“ ar gerą „vaikų gimdytoją“ (nors šiais laikais rečiau renkasi išskaičiavimus, pasirenka Cezarį). Dažniausiai akių ryšys yra pirmas sąmoningas seksualinio dviejų žmonių potraukio pripažinimas. Tai pralaužia ledus, paskatina šypsotis ir išgauti telefono numerį. Tai dėl seksualinio potraukio padidėja akys ir išsiplečia vyzdžiai, nors prieš pat susižadinant akys susiaurėja ir tampa mažiau koncentruotos. Žmonės, kurie patinka vienas kitam, ir toliau daugiau bendrauja akimis, negu tie, kurie nesimpatizuoja, nors šimpanzės ir kiti primatai spokso į savo priešus, kad juos nuvytų.

Lietimas: Oda yra ir apsauginis dangalas, ir jutimo organas, joje yra nervų galūnėlių, jautrių prisilietimui, skausmui, spaudimui ir temperatūrai. Prisilietimo ir spaudimo receptoriai nevienodai pasiskirstę, tai reiškia, kad vienos kūno dalys yra jautresnės negu kitos. Lūpose, speneliuose, plaštakose, pirštų galiukuose ir genitalijose yra nemažai papildomų nervų galūnėlių. Taip pat šios erogeninės zonos turi neproporcingai daug joms priklausančios smegenų žievės. Kai kurie tyrimai parodė, kad daugeliui moterų ir vyrų daug svarbesni prisilietimas ir artumas, nei seksas. Kiti tyrimai rodė, kad netgi tinkamai maitinami ir sveiki kūdikiai, su kuriais fiziškai nekontaktuojama, patiria didelę emocinę žalą, priešingai – dažni, meilės kupini prisilietimai sukelia teigiamus smegenų audinio pakitimus.

Garsas: Žmogaus skleidžiami garsai yra labai svarbi seksuali detalė. Jei veidas ir kūnas fantastiški, tačiau balso skambesys netinkamas, chemija gali nesuveikti (gali būti taip blogai, kad jums visuomet reikės ausų kamštukų). Balsas – tai parašas, ir kai jis yra natūralus, apie jus daug ką atskleidžia – jūsų kilmę ir išsilavinimą. Balso tonas parodo, kiek jums idomus žmogus. Gargždus, žemas balsas reiškia susidomėjimo stoką, o paaukštintas, smagus tonas yra labiau teigiamas. Jei patinka, kaip kažkas kalba ar juokiasi, tai padeda susikurti mintyse gyvą to žmogaus paveikslą. Netgi tuomet, kai žmonės nekalba ta pačia kalba, garsas išlieka bendravimo būdu. Šnabždesys, juokavimas ir šelmiškos pastabėlės gali būti malonūs, net jei jie neturi aiškios prasmės.

Kvapas: Tik gimę kūdikėliai nemato, o savo mamas jie užuodžia pagal kvapą. Kai užaugame, mūsų smegenų uoslės centras gali atskirti maždaug 10000 skirtingų cheminių medžiagų kvapus. Kvapas labai svarbus gyvūnui, kai jis renkasi sau patelę, ir manoma, kad žmonės taip pat skleidžia seksualius kvapus, vadinamus feromonais. Daugelis interneto svetainių parduoda „feromonus“ buteliukuose, tačiau pastarieji dažniausiai pagaminti ne iš žmogaus feromonų (pvz., iš kiaulės ar kabargos) ar sintetinių ekvivalentų. Tačiau tyrimai rodo, kad feromonai yra rūšiai specifiniai, taigi jei naudosite kiaulės feromonus, galite tikėtis pritraukti kiaulę. Manoma, kad žmogaus feromonus išskiria prakaito liaukos, esančios pažastyse, ir gaktos plaukeliai, ir tyrimai parodė, kad feromonai yra atsakingi už seksualiai aktyvių, heteroseksualių moterų menstruacini ciklą, kuris, jei jos gyvena ar dirba kartu, pasidaro sinchroniškas. Jei feromonai išvis veikia, tikriausiai jie bergždžiai kovoja su dezodorantais, kvepalais ar priemonėmis po skutimosi, tačiau, seksualinio patrauklumo prasme, tam tikrų firminių kvepalų asociavimas su partneriu taip pat gali jaudinti. Manoma, kad vanilė turi universaliausią, patrauklų kvapą, panašiausią į motinos pieno kvapą. Taigi užsilašinus kelis vanilės esencijos lašelius galima daug veiksmingiau patraukti, nei išsimirkius kalėdiniais slopinančiais kvepalais.

Skonis: Skonis ir kvapas labai glaudžiai susiję, tačiau skonis yra silpniausias iš penkių jutimų. Gimusiems kūdikiams skonio svogūnėliai būna išsidėstę visoje burnos ertmėje ir ant liežuvio, todėl jie jautrūs aitriam skoniui. Daug svogūnėlių palaipsniui išnyksta, nors suaugus jų išlieka apie 10000. Pagal tai, koks žmogaus, kuri bučiuojate, skonis, priklauso, ar jis jums bus patrauklus. Oda ir kūno skysčiai taip pat turi savo skonį. Taigi česnakas – ne meilužiams. Jo skonis gali būti puikus, tačiau nuo jo jūsų iškvepiamo oro bei odos kvapas ir netgi sėklos skonis tampa aitrūs.

Smegenys

Aš Tarzanas, tu Džeinė: Seniausios smegenų dalys išsidėsčiusios kaukolės pamate, ten kur nugaros smegenys iškyla iš nugaros smegenų kanalo. Ši sritis vadinama užpakalinėmis smegenimis ir randama net pas primityviuosius stuburinius, ir panašu, kad visi mūsų primityvūs instinktai slypi būtent čia.

Sekso centras: Nors smegenys tėra panašaus į greipfrutą dydžio, joms reikia mažiausiai 20 procentų viso organizme cirkuliuojančio kraujo ir milžiniškų gliukozės bei deguonies kiekių, kad galėtų efektyviai veikti. Nė viena atskira smegenų sritis nėra atsakinga už seksą savarankiškai. Visas smegenis išraizgo galybė nervų jungčių ir nepaisant to, kad seksualinio susijaudinimo metu kai kuriose smegenų srityse būna padidėjęs aktyvumas, visos smegenų dalys veikia vieningai. Centrinėje smegenų dalyje yra išsidėsčiusi limbinė sistema, kurios viena iš dalių yra amygdala, kontroliuojanti mūsų emocinę būsena ir turinti svarbų vaidmenį tam, kaip mes suprantame seksualinius stimulus. Taip pat limbinei sistemai priklauso pagumburis, kuris būdamas vos kaštono dydžio sugeba reguliuoti seksualinį elgesį, kūno temperatūra, apetitą ir troškulį. Pagumburis taip pat tarpininkauja mūsų malonumo suvokimui bei dalyvauja išreiškiant seksualumą ir emocijas. Be to, kontroliuoja vidinį organizmo biologinį laikrodį, tokiu būdu seksualinis potraukis priklauso nuo paros dienos ir nakties ciklo. Pagumburis kontroliuoja pasmegeninę liauką -liauką, vadovaujančią visai endokrininei sistemai, palaikančiai organizmo hormonų pusiausvyrą. Tarpinės smegenys, priklausančios limbinei sistemai, kartais vadinamos „malonumų takeliu“, nes panašu, kad jos ypač susijusios su seksualiniu malonumu. Manoma, kad malonumas ir palaima yra priklausomi nuo cheminių medžiagų serotonino, dopamino ir noradrenalino (norepinefrino) koncentracijos smegenyse. Dauguma antidepresantų piliulių veikia stimuliuodami natūralią šių chemikalų produkciją. Tarpinėms smegenims priklauso gumburas, kuris veikia kaip smegenų skausmo centras. Jis tarpininkauja perduodant sensorinę informaciją, tokią kaip lietimas, taip pat dalyvauja daugelyje mūsų instinktyvių poelgių.

Fantazijų fabrikas: Smegenų žievė yra vėliausiai išsivysčiusi galvos smegenų dalis, ir šio didelio gruoblėto sluoksnio išsivystymo lygis kaip tik ir skiria mus nuo kitų žinduolių. Jai tenka didžiausia smegenų masės dalis, be to, ji yra labiausiai pažengusi ir paini nervų sistemos dalis. Ji suteikia mums galimybę kalbėti, mokytis, galvoti, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Čia gyvena mūsų seksualinės fantazijos, svajonės, geri ar blogi prisiminimai. Frontalinėje smegenų žievės srityje glūdi asmeniškumas ir tai, kaip mes suprantame kompleksinę socialinę, moralinę ir etinę aplinką, taip pat čia slypi mūsų sugebėjimas spręsti problemas ir vertinti situacijas.

Kaip pasiekti orgazmą mintimis

Netgi fiziškai nepajėgūs žmonės gali išmokti pasiekti orgazmą, mintimis perkeldami seksualini jautrumą į kitas savo kūno vietas. Sąmonė daro mus seksualius, o ne vien tik reproduktyvius, ir protas yra labai galingas sekso įrankis. Protas sustiprina seksualinę patirtį, tačiau slopinant geidulingas mintis galima pasiekti priešingų rezultatų. Tiesą sakant, žmonės, kurie negali patirti orgazmo, rutiniškai mokomi fantazuoti ir šitaip išlaisvinti savo pasąmonę.

Sugebėjimas seksualiai susijaudinti

Dažniausiai kiekvieno žmogaus smegenys yra tokios pačios fizinės sudėties, tačiau asmeninės sužadinimo galimybės įvairuoja. Taip yra todėl, kad kiekvienas kaupia savo asmeninę patirtį, kurios dėka kiekvieno žmogaus pasąmonė yra unikali. Mes neugdome savo atminties sugebėjimų, kol nesulaukiame maždaug dvejų metų, o kai jau tiek sukanka, retai atskiriame naują patirti nuo iš anksčiau turimo supratimo. Nuo atminties, požiūrio, aplinkos ir pojūčių bei jausmų priklauso, kaip reaguojame į naujus stimulus. Fizinės „smegenys“ ir mąstantis „protas“ yra viena ir tas pats, tačiau individualios genetinės kombinacijos (prigimtis) ir to, kas jums nutinka per gyvenimą (auklėjimas), derinys lemia, kas jūs esate, taip pat jūsų seksualumą, pomėgius ir sugebėjimą atliepti. Mūsų sugebėjimas seksualiai susijaudinti iš dalies yra biologiškai paveldimas, bet mūsų išsiauklėjimas irgi lemia daugeli seksualinių atliepimų, ypač labai sudėtingu ankstyvos paauglystės laikotarpiu. Kiekvieno žmogaus mąstymo būdas yra patyręs didžiulę itaką to, kas vertinama kaip „seksualu“ ar netgi „priimtina“ kultūrai, kurioje gyvename. Aštuntą dešimtmetį tirdama vaizduotę Nancy Friday atrado, kad daugelis jaunų moterų jaučiasi tokios kaltos dėl savo seksualinių fantazijų, kad užuot leidusios sau mąstyti apie abipusi seksą, fantazuoja apie romantizuotą išprievartavimą, nes tuomet jaučiasi bejėgės pasipriešinti patiriamam malonumui.

Galvoje – tik seksas

Apie seksą galvojame daug. Psichologas Paulas Cameronas apklausė daugiau kaip 4000 žmonių ir išsiaiškino, kad vyresni nei 25-erių vyrai apie seksą galvoja kas dvi minutes, o vyresnės nei 21-erių moterys apie tai galvoja kas penkios minutės. Kai dėl sekso, protas turbūt yra veržliausia ir atletiškiausia mūsų kūno dalis. Jis gali svajoti, planuoti, nujausti ir atsiminti. Tiek būdami paaugliai, ties būdami aštuoniasdešimtmečiai, gebame praleisti valandų valandas išpūsdami menkas seksualines galimybes ar prasimanydami seksualinius scenarijus. Protas gali būti seksualiai aktyvus bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje ir suteikia tokią seksualinę laisvę, kokios visuomenė ar tarpusavio santykiai negali duoti. Kad ir kokia būtų tikrovė, savo galvoje jūs vadovaujate scenarijui ir visada galite pasirinkti laimingą pabaigą.