Specialistų paslaugos

Šeimos planavimo klinikos (JK): Jos teikia nemokamus ir konfidencialius kontracepcijos patarimus, kontracepcines paslaugas ir kontraceptikus. Kai kurios gali ištirti ir gydyti LPL ir dar siūlo patarimus dėl nėštumo nutraukimo. Kelios šeimos planavimo klinikos siūlo ir psichoseksualines konsultacijas. Apie artimiausią kliniką galite susižinoti iš telefonu knygos ir sveikatos centruose arba paskambinę tiesiogiai į NST informaciją.

Urologai: Šių gydytoju specializacija – šlapimo sistema, kuriai priklauso inkstai, šlapimo pūslė, prostata ir genitalijos. Kai kurie urologai dar rūpinasi žmonėmis, kurie turi problemų dėl seksualinių sutrikimų.

Ginekologai ir akušeriai: Gydytojai, kurių specializacija jų sveikata, reprodukcinė sistema ir gimdymas.

Endokrinologai: Gydytojai, kurie diagnozuoja ir gydo endokrininės sistemos, gaminančios organizmo hormonus, problemas. Kartais hormonų pusiausvyros sutrikimai ar nepakankamumas gali sukelti seksualinių rūpesčių.

Sekso terapeutai: Terapeutai, kurie specializuojasi spręsdami psichologines problemas, susijusias su seksu, ir stengiasi mokyti savo pacientus bendravimo įgūdžių, seksualinių technikų ir seksualinio funkcionavimo. Jų tikslas pakeisti neigiamus jausmus į teigiamus. Sekso terapeutai gali pamažu pratinti savo pacientus prie dalykų ar aplinkybių, kurie juos trikdo, kad sumažintų jų nerimą.

Porų konsultacijos: Šią paslaugą siūlo įvairios organizacijos, tačiau JK geriausiai žinoma yra Relate. Į poros konsultaciją jus gali nukreipti jūsų gydytojas, arba jūs galite nepriklausomai sutarti su atitinkama organizacija. Konsultacijų metu daugiausiai dėmesio skiriama „kalbėjimo terapijai“ ir bendravimui, tačiau sėkmė vis dėlto priklauso nuo to, ar geras yra jūsų konsultantas ir kiek judu patys norite stengtis dėl savo santykių. Nors porų konsultacijose svarbiausia žmonių santykiai, tam tikri konsultantai siūlo pagalbą ir dėl specifinių seksualinių sunkumų.

Seksualiniai pakaitalai: Seksualinio pakeitimo paslauga JK reta, bet kai kuriose JAV valstijose ja galima pasinaudoti kur kas plačiau. Tai kai pacientas užsiima seksu su apmokamu partneriu, kuris išmokytas padėti pacientams įveikti tokias sekso problemas, kai bijoma intymumo, nerimaujama dėl atlikimo, nepasiekiama orgazmo, ejakuliuojama per anksti ir panašiai. Gydymas yra platesnės programos, kurią kontroliuoja terapeutas, dalis.

Tyrimai ir tyrinėjimai

Krūtų tyrimai: Pažinti savo krūtinę – tai iš esmės žinoti, kaip normaliai atrodo jūsų krūtys ir kaip jas jaučiate, kad galėtumėte pastebėti bet koki pokytį. Aptikti pokyčius ir anksti imtis veiksmų reiškia, kad net jei vėžys ir bus diagnozuotas, gydymas greičiausia bus sėkmingesnis. Dauguma krūtyse aptinkamų gūželių yra gerybiniai (ne vėžiniai), tačiau vis tiek svarbu nedelsiant ir kaip galima anksčiau juos ištirti, todėl reikia pasikonsultuoti su gydytoju, vos tik juos aptikote. Dar visai neseniai buvo rekomenduojamas gana griežtas savęs apsižiūrėjimo kodeksas, bet dabar patariamas ne toks formalus procesas. Tikrintis savo krūtis ir pažastis turite per menstruacinio ciklo vidurį, nes per mėnesines jos būna labiau gumbuotos nei paprastai. Atsistokite priešais veidrodį pakėlusios rankas ir įvairiais kampais apžiūrėkite kontūrus. Ar kas nors atrodo kitaip? Jums gali pasirodyti, kad lengviau čiuopti savo krūtis muilina ranka vonioje ar duše, ar gal geriau tikrinti gulint lovoje. Nors krūtų tikrinimo kampanijos paprastai skirtos moterims, kasmet krūtų vėžiu suserga tūkstančiai vyrų, taigi vyrai taip pat turėtų nuolat stebėti savo krūtinės audinių pokyčius.

Tepinėlio tyrimas: JK rekomenduojama, kad visos moterys nuo 20 iki 65 metų atliktų tepinėlio tyrime bent jau kas treji metai. Tikslas – pasitikrinti, ar nėra gimdos kaklelio ląstelių pokyčių, kurie gali būti ankstyva gimdos kaklelio vėžio indikacija. Testą galima atlikti gydytojo kabinete, šeimos planavimo klinikoje ar retkarčiais ginekologinėje klinikoje. Į makštį įterpiamas skėtiklis, kad palaikytų makšties sieneles nesusiglaudusias ir kad būtų matyti gimdos kaklelis (kai kurioms moterims pojūčiai gali pasirodyti šiek tiek nemalonūs, ypač jei jos įsitempusios). Iš gimdos kaklelio paimamas mažas ląstelių pavyzdėlis. Jei randama pakitimų, gydytojas gali norėti jūsų gimdos kaklelį apžiūrėti kruopščiau (kolposkopija) arba jis tiesiog norės jus stebėti atidžiau ir pakartoti tepinėlio tyrimą dažniau, negu įprastai jis atliekamas. Rezultatai išsiunčiami jums paštu po mėnesio ar dviejų arba juos galima susižinoti telefonu.

Sėklidės: Klasikinis sėklidžių vėžio požymis – kietas gumulas, čiuopiamas sėklidėse, arba padidėjusi sėklidžių apimtis. Nors šie požymiai automatiškai nereiškia, kad yra vėžys, turėtumėte susisiekti su savo gydytoju kiek įmanoma greičiau. Sėklidžių vėžys auga labai greitai ir turėtų būti apžiūrėtas, diagnozuotas ir gydomas per kelias savaites po to, kai buvo pirmąkart pastebėtas. Visi jauni vyrai turėtų tikrintis savo sėklides kas mėnesį, kad apčiuoptų sukietėjimus ar padidėjimą: geriausia tą padaryti šiltoje vonioje, kad kapšelis atsipalaiduotų ir sėklidės „nusileistų“. Arba tą darbą rūpestingiau ir neabejotinai kur kas maloniau gali atlikti partnerė.

Dažni rūpesčiai

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Jei jaučiate skausmą ar dirginimą, kai šlapinatės, ir jums reikia šlapintis gerokai dažniau negu įprastai, turėtumėte pasikonsultuoti su savo gydytoju, net jei pirmieji simptomai atrodo švelnūs. Galimas dalykas, jums šlapimo taku infekcija (ŠTI). Svarbu, kad ji būtų išsiaiškinta, nes jei simptomai tęsiasi daugiau kaip 48 valandas, infekcija gali pažeisti inkstus ir sukelti kitų sunkių sveikatos problemų. Galite sutaupyti laiko eidami tiesiai į GU kliniką, kur diagnozavimas ir gydymas (antibiotikais) bus skubus. Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, tokios kaip cistitas, dažnesnės moterims, bet susirgti gali ir vyrai. Susirgimo atsikartojimai dažnai sutampa su seksualiniu aktyvumu (manipuliacijos su šlaple ir įsiskverbimu), kuris naujoviškas, dažnesnis ir energingesnis negu paprastai (todėl ir atsirado posakis „medaus mėnesio cistitas“), bet juos sukelti taip pat gali ir pienligės priepuolis, dehidratacija ar net dėvimi ankšti apatiniai perkaitintoje aplinkoje. Kai kurie žmonės pastebi, kad priepuolius gali sukelti aštrus maistas ir alkoholis. Mažėjanti sekrecija ir makšties sienelių plonėjimas menopauzės metu taip pat gali būti pasikartojančio cistito priežastimi. Jei sergate ŠTI, seksas bus nemalonus. Dėl skausmo baimės galite nebejausti geismo ir liausis sekrecija, o seksas be pakankamos sekrecijos ne tik skausmingas, bet labiau tikėtina, kad
sukels ir uždegimą, kuris paskatins kitą protrūki. Toki ratą gali pralaužti tik pagalba sau.

Cistito prevencijos būdai

• Dėvėkite drabužius, kurie leidžia cirkuliuoti orui (venkite sintetinių apatinių), ir gerkite daug vandens – po stiklinę kas dvi ar tris valandas.

• Papildomai naudokitės lubnkantais sekso metu ir žiūrėkite, kad tiek jūsų, tiek partnerio rankos būtų švarios.

• Nusišlapinkite prieš ir po sekso, kad išplautumėte šlaplę. Tualete šluostykitės iš priekio atgal. Niekada „nesulaikykite“, kai jums reikia nusišlapinti.

Jei susirgote cistitu: Kai tik pasireiškia pirmieji susirgimo požymiai, gerkite tiek vandens, kiek tik išgalite (net jei tai vidurnaktis). Kai kurie žmonės sako, kad stiprūs kofeinizuoti gėrimai (diuretikai) irgi gali padėti išstumti skysčius. Šlapimo, kuri pagaminate, srovė bus švari ir padės išplauti visas bakterijas. Spanguolių sultyse yra paslaptingas ingredientas, kuris trukdo sukeliančiam cistitą virusui prisikabinti prie pūslės sienelių ir sušvelnina simptomus. Jei tikrai skauda šlapinantis, mėginkite pasėdėti drungno vandens vonelėje ir pasišlapinti, arba šlapindamiesi liekite ant genitalijų šiltą vandenį. Jei infekcija nenurimsta per 48 valandas, apsilankykite pas gydytoją, kad galėtumėte pradėti antibiotikų kursą.

Pienligė (candida albicans): Pienligė labai dažnas moterų susirgimas, tačiau ja gali užsikrėsti ir vyrai, ypač jei jie neapipjaustyti. Tai mielinė infekcija, kuri pažeidžia makštį ir varpą ir, be to, gali pažeisti ir burną. Rezultatas – ypač niežtintis plotas, o balkšvos dėmelės ant jo atrodo kaip varškės pavidalo bekvapės išskyros. Nors pienligė gali būti labai erzinama, gydyti ją labai paprasta antifungicidiniais tepalais, pesarais ir vienintele piliule, kurią galima įsigyti pas vaistininkus be recepto. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad būnant švariam, pakankamai miegant, gerai ir sveikai maitinantis ir dėvint medvilninius, o ne sintetinius apatinius sumažėja galimybės pienligei išsivystyti. Susirgimas gali atsikartoti ir gali išsivystyti vartojant antibiotikus. Štai kodėl cistitas ir pienligė dažnai eina vienas kitam įkandin kaip užburtas ratas, kuri gali būti sunku sulaužyti.

Bakterinė vaginozė (BV): Šia liga užsikrečia tik moterys, ir ji plinta, kai natūraliai žarnyne gyvenanti bakterija ima daugintis makštyje. Labiausiai pastebimas BV požymis – stiprus žuvies kvapas. Ji gali lydėti negausios vandeningos balkšvai pilkos išskyros, plotas aplink makštį tampa jautrus, o kartais ima perštėti ar šiek tiek patinsta. Ji gali pasireikšti kaip pasekmė užsiimant seksu be prezervatyvo, keičiantis sekso žaisliukais, naudojantis IUD, nuo makšties kontakto su makštimi ir rankomis liečiant makštį. Daugeliui moterų BV išsivysto kaip pasekmė dėl pernelyg kruopštaus makšties plovimo. Dušai, makšties dezodorantai ir koncentruotos maudymosi vonioje priemonės ar drabužių kondicionieriai – visi gali sunaikinti apsaugines bakterijas ir makštyje pakeisti rūgščių-šarmų pusiausvyrą, sudarydami sąlygas daugintis mikrobams. Diagnozę galima nustatyti apžiūrėjus genitalijas ir ištyrus makšties gleivinę bei išskyrų tepinėli. Gydoma lengvai ir veiksmingai antibiotikais ir antibakteriniais tepalais bei pesarais.

Hemorojus (hemorojiniai mazgai): Tai išsiplėtusios išangės venos, kurios gali kraujuoti ir būti skausmingos. Hemorojiniai mazgai dažni abiem lytims ir yra siejami su vidurių užkietėjimu bei įtampa. Dėl papildomo svorio nėštumo metu ar stanginimosi gimdant moterys, kurios turi vaikų, tampa ypač linkusios į mazgus, o pogimdyminiai mazgai gali būti labai skausmingi. Gydoma tepalais ar pesarais, išrašytais gydytojo ar tiesiog nusipirkus vaistinėje. Apskritai jie susitraukia patys per dvi-tris dienas ir tada juos galima įstumti atgal į tiesiąją žarną. Mankštinantis, valgant daugiau vaisių ir daržovių ir geriant vandens galima sutrukdyti vystytis mazgams. Žmonės, kurie mėgaujasi analiniu seksu, turėtų aptarti bėdą su palankiu gydytoju. Į nuolatinius skausmingus mazgus galima suleisti vaistų, kad susitrauktų, arba kaip paskutinį išsigelbėjimą – pašalinti operacija, nors kaip su visomis operacijomis, čia yra rizikos.

Lytiškai plintančios ligos (LPL)

LPL nevalia ignoruoti: Lytinio švietimo kampanijos, orientuotos į jaunus žmones, jau tapo įprastos. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pastaraisiais metais išaugusį LPL skaičių galima paaiškinti didėjančiu vyresnės kartos lytiniu aktyvumu (dėl skyrybų, geresnės sveikatos, ilgėjančios gyvenimo trukmės). Tik moterys rutiniškai tiriamos dėl infekcijos. Vyrai ne tik netiriami, bet ir žinoma, kad jie statistiškai kur kas rečiau nei moterys lankosi pas gydytoją. Vis daugiau vyrų tampa lytinių infekcijų nešiotojais, todėl skriningo programos, tiriančios tik moteris, tai yra tik pusę visuomenės narių, turėtų būti iš naujo apsvarstytos.

Jungtinėje Karalystėje: Nuo 65-ųjų iki 90-ųjų sifilio ir gonorėjos atvejų padaugėjo daugiau kaip 300 nuošimčių. Šiuo metu sifilis įvardijamas kaip epidemija tarp homoseksualių vyrų. Bet kas, moteris ar vyras, bet kurios seksualinės orientacijos rizikuoja pasigauti LPL, jei tik yra lytiškai aktyvus. Kai kurios lytiškai plintančios ligos nesukelia jokių simptomų, todėl geriausia būti atsargiems ir, jei tik yra tikimybė, kad partneris serga LPL, pasitikrinti. Aišku, kontaktas su LPL automatiškai nereiškia, kad ją pasigavai. Reikia atminti, kad dauguma gydymo priemonių yra kur kas veiksmingesnės, jei panaudojamos ligos pradžioje.

Matomi požymiai: Susirgus LPL gali pakisti išskyrų iš genitalijų spalva, konsistencija, kvapas, šlapinimasis gali tapti skausmingas, kelti nemalonų deginimo jausmą ar labai padažnėti. Genitalijos gali patinti, tapti skausmingos, imti niežėti, ant jų ar išangės gali atsirasti spuogelių, sustorėjimų ar pūslyčių. Būdingas nuolatinis pilvo apačios maudimas ar ūmus priepuolinis skausmas. Seksualinės sveikatos specialistai ypač pabrėžia, kaip svarbu, laukiant tyrimų atsakymų ar gydantis LPL, neturėti seksualinių kontaktų ir įspėti buvusius seksualinius partnerius pasitikrinti. Taip įmanoma labai sumažinti LPL plitimą.

Kaip pasakyti partneriui: Daugelis žmonių susitaiko su tuo, kad jų seksualinis partneris praeityje yra turėjęs ne vieną romantišką pažintį. Tačiau žinia, kad žmogus, su kuriuo tu miegi, serga LPL, emociškai gali sukrėsti ir viską sugadinti. Tokiu atveju imi galvoti apie du variantus: arba jis (ji) LPL pasigavo dar prieš jūsų pažintį, arba jau jums esant kartu. Pastaruoju atveju lytiškai plintanti infekcija savaime kalba apie partnerio neištikimybę. Nors atversti kortas ir išsipasakoti gali būti labai sunku, svarbu, kad pas gydytoją apsilankytumėte kartu ir išvengtumėte reinfekcijos pavojaus.

Jei sunku pažvelgti tiesai į akis: Jeigu paaiškėja, kad užsikrėtėte LPL, svarbiausi žmonės, kuriems reikia apie tai pranešti, yra buvę jūsų seksualiniai partneriai. Jie turėtų išsitirti ir pradėti gydytis, kol infekcija neišplito toliau. Aišku, kad pasakyti apie tai parteriui yra nepatogu. Padėti nugalėti drovumą gali kai kuriose GU klinikose praktikuojama sistema, kur galima gauti specialių laiškų formų su užrašytu ligos kodu ir kvietimu pasitikrinti. Tokius laiškus galima išsiųsti visiems partneriams, kuriuos, jūsų manymu, galėjote užkrėsti – ypač jei nemalonu pažvelgti jiems į akis, galima tai padaryti anonimiškai. Jiems atėjus pas gydytoją pasitikrinti, pagal užrašytą kodą iš anksto žinoma, dėl kurios ligos juos reikėtų tirti.

ŽIV ir AIDS

Medicinos pasiekimai: Kad ŽIV yra gėjų liga, buvo labai klaidingas įsitikinimas, sukėlęs heteroseksualų nusiraminimą. Jungtinėje Karalystėje 2001 metais 48 nuošimčiai ŽIV infekuotųjų užsikrėtė nesaugios heteroseksualios sueities metu, ir tik 37 nuošimčiai – homoseksualių seksualinių santykių metu. 2001 metais Jungtinėje Karalystėje užregistruota daugiausiai naujų ŽIV atvejų. Daugiausia heteroseksualių atvejų dabar užregistruojama Britanijos afrokaribiečių bendruomenėse. Tačiau neatrodo, kad 3425 žmonės būtų galutinis skaičius. 1996 metais pradėtas naudoti HART (highly active antiretroviral therapy – labai aktyvus anti-retrovirusinis gydymas) – gyvybes tausojantis vaistų kokteilis 75 nuošimčiais sumažino su AIDS susijusių mirčių skaičių. Tačiau kartu per pastaruosius ketvertą metų beveik 5 kartus išaugo vaistams atsparių ŽIV padermių skaičius. Nepaprastai greitai mutuojantis virusas, atrodo, stengiasi iš paskutiniųjų, kiek tik sugeba, kad atlaikytų visus egzistuojančius gydymo būdus. Manoma, kad 10 nuošimčių iš 16000 vaistus vartojančių infekuotojų ŽIV atvejų yra visiškai atsparūs vaistams. O gydymas labai sudėtingas – iki 30 tablečių per dieną suvartojama vien tam, kad galima būtų tik prislopinti, net ne sunaikinti ŽIV Kad gydymas būtų efektyvus, tabletes reikia gerti tam tikru paros laiku, o tai dažnai reiškia viso savo gyvenimo režimo derinimą prie vaistų. Jei žmonės gerdami tabletes būna nepakankamai atidūs, tai ŽIV viruso padermė tampa atspari šioms tabletėms, ir žmonėms tenka pradėti nuo naujo vaisto. Daugelis žmonių negali susitaikyti su šalutiniu vaistų poveikiu, tarp kurių yra ir erekcijos sutrikimas (kartais rekomenduojama Viagra mažomis dozėmis), negalėjimu patirti orgazmo, padidėjusiu estrogenų kiekiu, nuo kurių sumažėja libido, ima kankina depresija, lipidodistrofija (kūno riebalai persiskirsto, kūno svoris padidėja ar sumažėja).

Perdavimo būdai: Infekcija perduodama per kūno skysčius. Kūno skysčiai, kuriuose gali būti pakankamai viruso dalelyčių, kad užkrėstų, yra kraujas (taip pat ir mėnesinių), sperma, makšties išskyros, pienas iš krūties. Manoma, kad seilėse, prakaite, šlapime ŽIV koncentracija per maža, kad kitą asmenį būtų galima užkrėsti seksualinių santykių metu. Tačiau prarijus vaistų kokteilį vartojančio šlapimą, gali išsivystyti rezistentiškumas tiems vaistams. Dažniausiai virusas patenka iš vieno organizmo į kitą prasiskverbdamas per vidines lytinių organų sieneles bei tiesiąją žarną penetracinio sekso be prezervatyvų metu. Nors tikimybė pasigauti ŽIV oralinio sekso be prezervatyvo metu yra mažesnė, toks infekcijos perdavimas įmanomas, jei oralinį aktą atliekančiojo burnos gleivinėje yra įtrūkimų, žaizdelių arba infekuotas asmuo ejakuliuoja partneriui į burną. Dalijantis adatomis narkotikams susileisti taip pat galima perduoti infekciją. Motina kūdikiui virusą gali perduoti gimdydama ar žindydama.

Tyrimai: ŽIV testas yra įprastas kraujo mėginys, imamas tyrimui dėl ŽIV, kuriuo tiriant infekciją galima nustatyti maždaug per tris mėnesius po užsikrėtimo. Testui esant neigiamam, jūsų tiesiog paprašys ateiti papildomai pasitikrinti po trijų mėnesių (tačiau jei per tą laiką užsiimsite nesaugiu seksu, ŽIV testas gali būti klaidingai neigiamas). ŽIV tyrimus paprastai atlieka GU klinikose, o kai kuriose klinikose atsakymą galima gauti iš karto.

Gyvenimas su ŽIV

„Aš turiu tau kai ką pasakyti…“ Tai šešių žodžių frazė, visuomet įvaranti baimės. Per pastaruosius 20 metų Jungtinėje Karalystėje ji buvo pasakyta 47201 kartą žmonių, norėjusių pranešti savo partneriui/ei, kad jie yra infekuoti ŽIV. 12248 iš jų jau mirę. Taip jau susiklostė, kad daugelis jų savo meilužiams ar meilužėms paliko mirtinas dovanas visam gyvenimui. „Gyvenimas su ŽIV“ – tai kontroversiška, atrodo, prieštaringų žodžių frazė. Bet šiandien tai įmanoma. Tiesa, tas gyvenimas tampa labai medikalizuotu. Problema ta, kad dauguma tų infekuotų žmonių, kurie gerai jaučiasi, gali mėgautis gyvenimu, nenori gyventi tarsi vienuoliai. Seksualiniai poreikiai neišnyksta paprasčiausiai partneriui pasakius, kad tu ŽIV teigiamas. Aišku, kad jie tampa sudėtingesni. Tačiau ilgai bendraujančios poros pasakytų, kad seksualiniai malonumai gali užgožti nerimą dėl diagnozės. Prieštaravimų kankinami vienišiai gali imti ieškoti naujų partnerių, nors kai kas pasakytų, kad tam jie neturi jokios teisės. Taigi gyvenimas su ŽIV yra mįslė. Jei tikėtume reklaminėmis kampanijomis, prezervatyvas ir saugaus sekso praktikavimas apsaugo nuo ŽIV plitimo. Bet ar jūs mėgautumėtės seksu, kad ir naudodami apsaugos priemones, su žmogumi, kuris jums pasakė, kad yra ŽIV teigiamas? Hmmm… greičiausiai, kad ne. Būtent dėl to daugybė ŽIV infekuotų žmonių nieko apie savo ligą partneriui ir nesako. Jie tiesiog skrupulingai stengiasi, kad seksas būtų saugus, ir laiko špygas.

Tikrovė: Artumas ir prisilietimas yra labai svarbus žmogaus gerovės pagrindas. Niekas turbūt nesiginčytų, kad sunkiai susirgusiam žmogui reikia dar daugiau meilės, dėmesio ir intymumo nei reikėdavo anksčiau. Nepripažindami šio ŽIV infekuotų žmonių poreikio, neįvertindami jų poreikio bendrauti, negalėsime padėti jiems nei fiziškai, nei psichologiškai. Abstinencija retai tetrunka ilgai, o slopindami savo seksualinius poreikius šie žmonės atsiduria tokioje situacijoje, kurioje užuot labiau rūpinęsi saugiu seksu, juo rūpinasi dar mažiau. Niekada negali būti tikras, tačiau nuolatiniai seksualiniai santykiai, laikantis metodinių saugumo rekomendacijų, gali sumažinti riziką užkrėsti partnerį. Abu partneriai savo riziką turi gerai pasverti. Paramos grupės pripažįsta, kad daug ŽIV infekuotųjų porų atsitraukia, laikydamosi principo, kad nuvažiavusio autobuso nebepavysi. Ne visai moksliška, bet gana tiksliai atitinka statistikos skaičius.

Budrumas: Pagrindinis gyvenimo su ŽIV infekcija principas būti budriam ir laikytis saugaus sekso. Jei jūs užsiimate nesaugiu seksu, ir partneris taip pat užsikrėtė, galimas daiktas, kad jūsų įgytas atsparumas anti-ŽIV vaistams gali būti taip pat perduotas partneriui. Todėl susiaurėja partnerio gydymo galimybės. Panašiai gali nutikti, jei jūs abu esate infekuoti ŽIV Kiekvienų nesaugių lytinių santykių metu galima užsikrėsti partnerio ŽIV paderme, atsparia jūsų naudojamiems vaistams, ir visa tai komplikuos jūsų gydymo režimą. Galiausiai mes visi atsakome už savo seksualinę sveikatą. Negalima viltis, kad jūsų partneris neinfekuotas arba kad jis pats savanoriškai apie tai papasakos. Ši liga dešimtmečius gali neišsiduodama tūnoti, todėl visiškai įmanoma, kad bet kas (taip pat ir tu) gali būti ja užsikrėtęs ir nieko apie tai nežinoti. ŽIV gali būti perduodamas, bet tik tam, kuris pats susikuria situaciją, kai gali ŽIV gauti.

Moterų seksualinės sveikatos problemos

Makšties sausumas: Vienos moterys tiesiog nesudrėksta tiek daug ar taip greitai kaip kitos. Jei jūs nesužadinta, bijote užsiimti seksu ar nenorite užsiimti seksu, vargu ar sudrėksite, tačiau LPL ar šlapimo takų infekcija irgi gali dirginti ir sausinti. Dėl hormonų lygio pokyčių žindant krūtimi irgi galite sudrėkti mažiau negu paprastai, net jeigu esate užsivedusi. Menopauzės metu (ar po jos) sumažėjus estrogenų lygiui, moterys taip lengvai ar taip gausiai nesudrėksta, kaip būdavo pratusios. Jei moteris visiškai susižadinusi, bet jaučiasi vis dar per sausa įsiskverbiamajam seksui, puikiai suveikia dirbtiniai lubrikantai.

Dispareunija (skausmingas seksas): Ji gali atsirasti supuolus fiziniams ir psichologiniams veiksniams, emociniams santykių sunkumams ir konfliktams, tačiau problema sukelti gali ir makšties infekcijos bei LPL. Skausmingas seksas neišvengiamai slopina geismą ir susijaudinimą, ir daug moterų pasitraukia iš sekso, jei jis asocijuojasi su skausmu. Papildomi lubrikantai, įžanginiai žaidimai ir jaudrinimas gali padėti, nes sutrumpėja laiko, leidžiamo sunkiam įsigaunamajam seksui. Ieškokite pagalbos pas savo gydytoją ar psichoseksualinį konsultantą, jei sekso metu ėmėte jausti neįprastą fizinį skausmą.

Vaginizmas: Tai kai dubens apačios raumenys apatiniame makšties trečdalyje susitraukia nevalingai ir įsiskverbti tampa neįmanoma. Taip atsitinka sekso metu ir kartais ginekologinės apžiūros metu, kai į makštį įterpiamas tamponas ar pirštas. Kartais vaginizmo priežastys būna praeities seksualinės traumos ar sielvartas, todėl tiek baimė, tiek nerimas dėl sekso gali sukelti ar apsunkinti problemą. Vaginizmas gali turėti stiprų griaunamąjį poveiki santykiams. Partneriai gali jaustis seksualiai atstumti net jei žino, kad nė vienas nekaltas. Daug moterų, sergančių vaginizmu, mėgaujasi kitokiais sekso aspektais, kai apsieinama be įsiskverbimo, ir dauguma jų gali pasiekti orgazmą kitokiais būdais. Psichoseksualinis konsultavimas dažnai padeda, tačiau sergančios vaginizmu moterys gali pastebėti, kad seksualinis pasitenkinimas iš tikrųjų nepagerėjo, net jei įsiskverbti ir tapo įmanoma.

Uždegiminės dubens ligos (UDL): UDL (gimdos ir kiaušintakių uždegimą) paprastai sukelia infekcija (tokia, kaip chlamidijos ar gonorėja), kuri nebuvo tinkamai gydyta. Jos gali išsivystyti, kai gimdos kaklelis išsiplečia persileidimo metu, gimdant ar nutraukiant nėštumą arba kai įterpiama spiralė. UDL gali būti poūmės, ūmios (staigios ir sunkios) ar lėtinės (ilgai trunkančios). Jos paprastai besimptomės, tačiau esant ūmioms UDL, gali būti aštrūs pilvo skausmai, aukšta temperatūra, sunkios mėnesinės, gali pykinti, pakinta makšties išskyros, pagreitėja pulsas, seksualinių santykių metu skauda ir nemalonu. Ilgalaikės pasekmės – lėtinis skausmas pilvo apačioje ir nevaisingumas, todėl gyvybiškai svarbu, kad būtų gydomas ir partneris. Diagnozė nustatoma ištyrus dubenį iš vidaus ultragarsu (procedūra kai kurioms gali būti nemaloni). Sunkiais atvejais ginekologui gali prireikti atlikti laparoskopiją. Tam normaliai reikia bendrosios nejautros, tada atliekamas nedidelis pjūvis, kad gydytojas galėtų apžiūrėti vidinius organus smulkios struktūros optiniu prietaisu su prijungta kamera. Gydoma antibiotikais, lovos režimu ir skausmą malšinančiais vaistais. Sunkiais atvejais būtina pasilikti ligoninėje, kad galima būtų antibiotikus leisti į veną. Energingos veiklos, taip pat ir sekso, reikėtų vengti, kol uždegimas praeis.

Endometriozė: Endometriozė yra santykiškai dažnas reiškinys, kuris gali pasitaikyti menstruacinio amžiaus moterims, kai ląstelių, kurios paprastai dengia gimdos ertmę, atsiranda ne gimdoje. Ląstelių grupė gali atsirasti ant kiaušidžių, kiaušintakių, ant gimdos išorinio paviršiaus ar kur nors pilvo ertmės gleivinėje. Simptomai gali būti nenormalus arba smarkus menstruacinis kraujavimas ir skausmas, be to, dažnai pakenkiama vaisingumui. Taip pat gali skaudėti sekso metu giliai stumčiojant, šiaip ar taip, dėl sekso būklė neturėtų pablogėti, todėl mėginkite įvairias padėtis, kad rastumėte, kas jums patogiausia.

Policistinis kiaušidžių sindromas (PCKS): Tai dažna liga, kuri prasideda paauglystėje. Jos simptomai, lemiami hormonų pusiausvyros sutrikimų, gali būti švelnūs, pakenčiami ir stiprūs. Tai nereguliarios mėnesinės, plaukų augimas ant veido ir kitų kūno dalių, svorio augimas, tamsesnės odos dėmės ir spuogai. Labiausiai įprastas gydymo būdas – kombinuotos kontracepcinės tabletės, kurios gali padėti palaikyti hormonų lygio pusiausvyrą, sumažinti endometrialinio vėžio riziką, plaukų augimą ir spuogus. Gydytojas turėtų stebėti jūsų būklę, kad nekiltų kokių komplikacijų.

Odos suerzinimas (vulvos): Nors vulvos vėžys yra labai retas, odos uždegiminės ligos, kaip egzema, niežai, kerpligės sklerozė (kuri gali pasireikšti kaip randėjanti balta ar pigmentinė oda arba atviros žaizdos), yra dažnesnės ir gali kelti skausmus bei varžyti. Kai kurios moterys, sergančios vulvos uždegimais, klaidingai mano, kad jų būklės SUSIJUSIOS su higienos trūkumu, ir imasi PP būdų valytis (buitiniais antiseptikais) ar savo bėdą gydytis įsiterpdamos česnako skiltelę. Iš tiesų šie vaistai gali smarkiai suerzinti odą. Dauguma vulvos odos ligų yra pagydomos.

Prarasti modžo

Vyrų seksualinės sveikatos problemos

Ejakuliavimas per anksti: Baigti per greitai – dažniausia vyrų seksualinė problema ir ją sunkiausia nustatyti. Dauguma vyru gali ejakuliuoti po dviejų minučių, jei yra tinkamai jaudrinami, tačiau vidutiniškai įsiskverbiamasis seksas trunka nuo penkių iki dešimties minučių, ir daug vyrų dėl to būna laimingi. Taigi ejakuliavimas, galima sakyti, įvyksta per anksti, jei baigiate anksčiau negu norite, tuojau pat, kai įsiskverbiate. Kartais problemą gali sukelti lėtinis prostatitas, bet paprastai jos priežastis – psichologinė. Visada blogiau būna su nauju partneriu/e ir paprastai tai siejama su pasitikėjimo trūkumu ar sekso technika ir stresu. Praktikuokitės masturbuodamiesi įvairiomis technikomis (liautis-tęsti, suspausti—atleisti), kad truputi save prilaikytumėte. Truputi susitelkite ties neisiskverbiamuoju seksu – jūs vis dar galite sukelti savo partnerei orgazmus. Tačiau daug šiuolaikinių seksologų teigia, kad šis būdas tėra susitelkimas ties varpa ir orgazmu ir nesumažina streso. Galbūt norėsite galvoti apie kitus dalykus, kurie jums suveiktų, užuot imdamiesi technikų, kurios privers jus nerimauti. Vieni žmonės sako, kad padeda galvoti apie tai, kas juos išjungia. Kiti pastebi, kad uždelsti reikalą padeda gydytojo išrašyti antidepresantai.

Retrogradinė ejakuliacija: Tai būsena, kai vyras patiria orgazmą, bet neejakuliuoja sėklos per šlaplę. Užuot buvusi išstumta per varpą, ji grižta atgal ir subėga į šlapimo pūslę. Iš tiesų reikšminga tėra tai, kad vyras iš esmės yra nevaisingas. Dažniausia priežastis – prostatos liaukos operacijos metu pažeistas nervas ar šlapimo pūslės kaklelis, o tai trukdo šlapimo pūslės sfinkteriui susitraukti, kad sėkla išsilietų; diabetas ar per gausus alkoholio vartojimas irgi gali turėti toki poveiki. Jei kenčiate nuo šios bėdos, pasitarkite su savo gydytoju.

Prostatos problemos: Paprastai pirmieji prostatos problemų požymiai – pakitęs šlapinimosi būdas: dažnumas (šlapinimasis naktį); skubumas; ne visiškas ištuštinimas; ir varvinimas ar šlapimo srovės nelaikymas. Dar gali skaudėti nugaros apačią arba deginamai skaudėti, kai teka šlapimas. Jauniems vyrams labiausiai tikėtina priežastis – ūmus bakterinis prostatitas (uždegimas). Prostatos padidėjimas paprastai tampa problema vėliau gyvenime, o prostatos vėžys taip pat labiau tikėtinas vyresniems vyrams (80 nuošimčių vyrų virš 80-ies serga tam tikros stadijos prostatos vėžiu). Apsilankykite pas savo gydytoją, jei susirūpinote, nes svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti. Manoma, kad apskritai prižiūrint savo sveikatą, metus rūkyti ir geriant daug vandens galima apsisaugoti nuo prostatos vėžio.

Psichologiniai dalykai: Kadangi tiek daug seksualinių problemų susijusios su nerimu ir susikaustymu, gydytojams reikia gydyti „asmenį, o ne varpą“. Kartais fizines problemas lengva pataisyti, o gilumines psichologines problemas aptikti trunka ilgiau. Sunkumai dėl santykių, intymumo ar atsidavimo baimė, problemos darbe ir bendra depresija gali būti papildomi veiksniai. Pirmosios nakties erekcijos nesėkmė užmezgus naujus ryšius nėra nedažna, bet gebėjimas pasiekti erekcija glaudžiai siejamas su vyro savigarba. Praradus šį gebėjimą gali užsisukti ratas, kai dėl nesėkmės baimės nesėkmė tampa labai tikėtina. Problemos dažnos, suprantamos ir paprastai susitvarko savaime, tačiau gali prireikti psichologinės pagalbos.

Dispareunija (skausmingas seksas): Skausmingo sekso priežastys gali būti tiek psichologinės, tiek fizinės. Vyrams seksas gali būti skausmingas, jei per standi apyvarpė, jei yra varpos galvos infekcija, LPL ar jei partnerė yra nepakankamai sudrėkusi. Peyronie liga (randas ant varpos, todėl erektili varpa išlinksta) irgi gali sukelti skausmą, bet kartais gali būti išgydyta. O kai kurie vyrai sako, kad skauda ar nemalonu, kai erekcijos problemos gydomos injekcijomis. Apsilankykite pas gydytoją ar psichoseksualini konsultantą.

Seksas po vazektomijos (vyro sterilizacija): Po vazektomijos ejakuliavimo kiekis išlieka toks pat, nes daugiausia sėklos ateina iš prostatos liaukos ir sėklinių liaukučių, kurioms nepakenkiama. Nepaisant to, manoma, bet nėra įrodyta, kad vazektomija gali susilpninti seksualinę veiklą, jei suvokimas, kad „šaudoma tuščiais“, pakenkia vyro savigarbai.

Erekcijos disfunkcija (impotencija): Nepajėgumas pasiekti ar išlaikyti erekciją ištinka penkis nuošimčius 40-ies metų vyrų ir 18 nuošimčių vyrų nuo 50 iki 59 metų – bet tik mažytė dalis kreipiasi į gydytojus ir prašosi gydomi. ED atsiradimo priežastys gali būti tiek fizinės, tiek psichologinės, nors jos nuolat papildo viena kitą susisukdamos į slogų ratą, kai nesėkmė sukelia apmaudą, o apmaudas gimdo nesėkmę. ED yra medicinos pripažinta negalia, bet JK gydymas dabar skiriamas tik tiems vyrams, kurie serga tam tikromis ypatingomis ligomis, sukeliančiomis erekcijos disfunkcijos problemą, – diabetu, išsėtine skleroze, Parkinsono liga, prostatos ligomis, kuriems sužalotas dubuo ar stuburas ir nefunkcionuoja inkstai. Kitos ligos, tokios kaip širdies ligos, aukštas kraujospūdis, gali sukelti ED, bet jos tokios dažnos, kad gydymas ribojamas dėl finansinių priežasčių. Jei kas „ypač kamuojasi“ dėl savo būklės, gal ir gali tuo pasinaudoti kaip priežastimi nemokamai gydytis, bet pradėti gydytis ir gydymą tęsti teks ligoninėje. Gydoma tabletėmis, injekcijomis ir vakuuminiu siurbliuku.

Viagra ar Alternatyvus gydymas

Eureka! Sildenafilis dažniausiai žinomas firminiu pavadinimu Viagra. Jis išvydo pasaulį kaip paprasta kraujospūdį mažinanti tabletė, bet pirminiai tyrimai su JK studentais, kuriuos atliko daktaras lanas Osterlohas, gydytojas, dirbantis vaistų kompanijai, nustatė, kad vaistas nėra labai efektyvus. Jis atidėjo tyrimus, tačiau jam pasirodė įtartina, kai nė vienas studentas nenorėjo grąžinti tablečių. Kai gydytojas išsiaiškino priežastį, jis suprato, kad atrado kažką labai svarbaus, ir taip atsirado Viagra. Vaistas veikia (jis tikrai veikia), atpalaiduodamas varpos kraujagysles, padidindamas kraujo pritekėjimą ir sukeldamas erekciją. Mėlynos, deimanto formos tabletės yra trijų stiprumų: 25 mg, 50 mg ir 100 mg. Jūsų gydytojas rekomenduos tinkamą dozę, nors jei išrašys 50 mg tabletę, pigiau būtų pirkti 100 mg ir aštriu peiliu ar piliulių dalintuvu perpjauti per pusę, nei pirkti išrašytas 50 mg tabletes. Sildenafilį reikia vartoti esant tuščiam skrandžiui ir jis pradeda veikti maždaug per valandą, nors jei jūs esate tik ką pavalgę, poveikis gali pasirekšti šiek tiek vėliau. Kai jūs išgėrėte tabletę, galimas daiktas, kad erekcija gali užtrukti apie aštuonias valandas. Erekcija atsiranda ir tęsiasi priklausomai nuo patiriamo geismo stiprumo ir natūraliai praeina po orgazmo. Viagrą veiksminga 85 nuošimčiams vyrų, turinčių ED (erekcijos disfunkciją).

Saugumas: Sildenafilis labai saugus (viena studija parodė, kad širdies priepuolių buvo truputį mažiau grupėje, kurioje vartotas sildenafilis, nei toje, kurioje vartotos cukraus tabletės), bet pavojinga jį vartoti su nitratais, išrašytais nuo krūtinės anginos ar nitratų, ar jei kraujo spaudimas žemas, nes pasekmės gali būti labai rimtos: potencialiai gali stipriai nukristi kraujospūdis. Jo nereikėtų vartoti vyrams, kuriems nenustatyta erekcijos disfunkcija, ir jei nesikonsultavo su gydytoju dėl sildenafilio skyrimo kartu su tam tikrais vaistais nuo ŽIV, nes kai kurie jų, saugodami organizmą, gali pašalinti sildenafilį iš sistemos, sukeldami koncentracijos pokyčius. Dažniausi šalutiniai reiškiniai – galvos skausmas, veido raudonis ir užsikišusi nosis, ir retai gali sutrikti regėjimas, kai viskas matoma su melsvu atspalviu.

Mokestis už seksą: Kai sildenafilis tapo prieinamas pagal receptą, atsidarė šliuzo vartai. 2001 m. Britanijos Sveikatos tarnyba vaistams nuo impotencijos išleido 25 milijonus svarų ir neskuba padidinti sumos. Taigi žmonės su erekcijos sutrikimais, nepakliuvę į „patvirtintų būklių“ sąrašą, negali nemokamai gauti sildenafilio. Paprastai šeimos gydytojas apžiūri nemokamai ir tuomet išrašo privatų receptą (nuo 6 iki 8 svarų už vieną, tai nėra visiškai nemokama meilė). Daug vyrų dėl privatumo perka internetu, bet daryti tai be jokio supratimo apie sveikatos būklę ir dozę nėra protinga. Dauguma svetainių, parduodančių sildenafilį, nustato „diagnozę“ internetu ir konsultavimo mokestį prideda prie pirkinių krepšelio.

Placebo erekcijos: Impotencijos gydymas gali padėti vyrui pasiekti erekciją, bet iš tikrųjų nepadeda susigrąžinti libido ar pajusti fizinius geidulius. Tačiau reikia pasakyti, kad kai kurie vyrai pastebėjo, kad psichologiškai padeda, kai jie žino, kad galės „laikyti medį“ šešias valandas, jie gali atsipalaiduoti sekso metu, nors anksčiau tai buvo neįmanoma – sildenafilio klinikiniuose tyrimuose 30 nuošimčių vyrų, kuriems buvo skiriamos cukraus tabletės, erekcija taip pat pagerėjo!

Alternatyvus gydymas

Apomorfinas (Uprima): Apomorfinas paprastai laikomas mažiau veiksmingu, nei sildenafilis, bet jis geras tuo, kad jį galima pasirinkti skirti vyrams, vartojantiems nitratus krūtinės anginos gydymui. Kaip ir sildenafilis, apomorfinas išleidžiamas tabletėmis (stiprumas: 2 mg ir 3 mg), tačiau jis ištirpsta po liežuviu, todėl veikia greičiau nei sildenafilis. Erekcija atsiranda per 20 minučių ir turėtų laikytis apie dvi valandas. Apomorfino vartojimas turi būti prižiūrimas gydytojo. Jis veiksmingas daugiau nei 50 nuošimčių atvejų, nors visiškas panašumas su sildenafiliu nėra užtikrintas. Apomorfinas sukelia pykinimą.

MUSU (medicininė uretros sisteminė erekcija): Smulkutis rutuliukas (per pusę mažesnis nei ryžio grūdas), įvedamas į šlaplę (iš kur keliauja jūsų siusiukas). Jis ištirpsta erektiliniame audinyje, ir jei masažuosite varpą, per dešimt minučių turėtų atsirasti erekcija; ji turėtų laikytis maždaug nuo vienos iki dviejų valandų. Kartais rutuliukas gali įdrėksti šlaplės gleivinę ir sukelti nedidelį kraujavimą, todėl įvesti jį reikia atsargiai. Prieš vartodami MUSE, pasitikrinkite, ar jūsų gydytojas žino apie kitus vaistus, kuriuos vartojote anksčiau. Tai veiksminga apie 43 nuošimčiams vyrų.

Alprostadilis: Gydymas injekcijomis, kurias galite susileisti pats. Vaistų sudėtyje yra tokios pačios medžiagos, kaip MUSE, kuri suveikia per dešimt minučių. Skamba labai grėsmingai, bet kai kuriems, pavyzdžiui, diabetikams, kurie patys sau švirkščiasi vaistus, galimybė švirkštis į varpos kūną arba niekada daugiau nebeužsiimti seksu leidžia manyti, kad alprostadilis – pakankamai geras pasirinkimas. Alprostadilio sukelta erekcija būna stipresnė ir išlieka po orgazmo, galiausiai išnyksta vaistui išėjus iš organizmo. Veiksmingas iki 90 nuošimčių, nors apie 1 nuošimtį vartotojų patiria priapizmą (skausminga ir ilga erekcija). Jei taip atsitinka, eikite pasivaikščioti, išsimaudykite po šaltu dušu ir nueikite į savo vietinį greitosios pagalbos skyrių, jei praėjus keturioms valandoms niekas nepadeda.

Gydymas hormonais: Jei vyro organizmas gamina per mažai testosterono, reikalus gali pataisyti pakaitinė hormonų terapija, padidinanti testosterono kiekį.

Alternatyvūs gydymo būdai: Jochimbinas, Afrikos jochimbos medžio žievės ekstraktas, vartotas praeityje, ypač pacientams, kurių impotencija yra psichologinės kilmės. 33 nuošimčiai sėkmingų atvejų, šiek tiek daugiau nei tiriant placebu. Didelės jochimbino dozės taip pat buvo skiriamos pagelbėti žmonėms, kuriems sunku ejakuliuoti, bet pasireiškia šalutinis poveikis: pakyla kraujospūdis ir atsiranda nerimas.

Ateities gydymas: Du nauji vaistai – tadalafilis ir vardenafilis – šiuo metu yra tyrimų fazėje, nors abu vis dar nedera su nitratais. Jie yra labai panašūs į sildenafilį savo veiksmingumu ir šalutiniu poveikiu, tačiau tadalafilis veikia iki 36 valandų ir jo absorbcijos neveikia maistas.

Kaip susigrąžinti erekcija

Kiti erekcijos sutrikimo gydymo budai

Kiekvienas gydymas turi savų privalumų ir trūkumų. Jūsų gydytojas gali paklausti, ar jums būna naktinės erekcijos, nes jei jos būna, tai greičiausiai jūsų problema yra psichologinė, o jeigu taip yra, jus reikėtų nukreipti pas psichoteraputą.

Konsultacija: Vyrams, kurie turi erekcijos problemų, galima padėti psichologiškai, net jei pirminė priežastis nėra psichologinė. Seksualinė konsultacija – geriau kartu su partnere – gali padėti nuraminti judu abu.

Vakuuminiai siurbliukai: Jie turbūt veiksmingiausios (nors mažiausiai estetiškos) priemonės vyrams sukietėti. Procedūra atliekama šitaip: suglebusi varpa įstumiama į siurbimo cilindrą ir pumpuojama, kad į genitalijas pritekėtų daugiau kraujo. Kai varpa sustandėja, siurbliukas numaunamas, o ant varpos pašaknės užvyniojamas standus tvarstis, kad kraujas neištekėtų. Kitaip negu natūrali erekcija, pumpuota erekcija kieta tik virš raiščio ir dar dėl to sustandėjusi varpa jaučiama kiek atšalusi. Kadangi tvarstis yra standus, kartais tai gali sukliudyti ejakuliuoti. Raiščio nederėtų laikyti ilgiau kaip 30 minučių, nes galima sužaloti varpą.

Varpos implantai: Dauguma specialistų nė negalvoja apie chirurginius implantus, kol kiti būdai nėra nesėkmingi. Operacijos metu į varpos kūną įdedamas pusiau standus vamzdelis – jį galima išpūsti, kad varpa taptų erektili. Tai visam laikui pakeičia vidinę varpos struktūrą ir pažeidžia erekciją sukeliantį audinį; operacija negrįžtama.

Rekonstrukcinė kraujagyslių chirurgija: Ši procedūra – mikrochirurgijos sritis, kai esama kraujagyslių sistema apsukama. Šiomis dienomis jos imamasi retai, nes operacija sudėtinga ir gali sukelti problemų.

Partnerėms: Žmonės, kurių partneriai turi erekcijos bėdų, dažnai jaučiasi nusivylę dėl jų nepajėgumo seksualiai reaguoti. Šiaip ar taip, dažnai vyro erekcijos sutrikimai turi gilesnių priežasčių, kurių įveikti negali joks seksualinis patrauklumas. Jūsų partneris negali nei prisiversti, kad erekcija įvyktų, nei erekcija yra patikimas jo jausmų jums įrodymas. Vyras gali būti užvestas, o erekcija vis tiek jam gali nepavykti (iš tiesų susijaudinimas ar nervai – tokia pati didelė problema kaip ir susidomėjimo stygius). Jaudrinimas gali padėti, bet jis gali priversti jūsų partnerį dar labiau sunerimti. Jei jis žinos galintis patenkinti jus be erekcijos, jausis mažiau neramus.