Ašaros

Ne verkti, bet valyti: Ašaros yra sterilus fiziologinis skystis. Jų sudėtyje esantys fermentai naikina bakterijas. Ašaros gaminasi ašarų liaukose, kurios yra virš akių obuolių ir tekėdamos žemyn šiuos nuolat plauna. Apačioje ašaros susirenka ašarų latakuose ir jais nuteka į nosies ertmę. Ašarų paskirtis yra valyti, drėkinti ir apsaugoti akies paviršių. Sudirginus akis, ašarų išsiskiria ypač daug. Jos teka per vokus minkštindamos ir valydamos akies obuolio paviršių. Žmogus yra vienintelė rūšis Žemėje, kuris lieja ašaras emociškai susijaudinęs. Praktiškai kol kas ši sritis netyrinėta, ir mokslas ryšį tarp ašarojimo ir emocinės būklės paprasčiausiai aiškina tuo, kad ašaros sumažina stresą. Tuomet, kai atrodo, kad būti blogiau jau nebegali, geras išsižliumbimas tikrai padeda.

LPL ir ŽIV plitimas per kūno skysčius

Atmink: Sperma ir kraujas yra pačios geriausios terpės infekcijai plisti. Makšties išskyros yra ne tokia palanki aplinka infekcinių ligų sukėlėjams, bet per jas taip pat galima užsikrėsti. Ištyrus seiles ir motinos pieną, nustatyta, kad juose gali būti ŽIV, tačiau, ar per seiles ir pieną galima perduoti ŽIV, tiksliai nėra žinoma.

Šlapimas

Tai beveik vanduo: Paprastai šviežio šlapimo spalva svyruoja nuo balkšvos iki ryškiai geltonos. Valgant tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, burokėlius, rabarbarus, spanguoles, šlapimo spalva gali pasikeisti. Dėl kai kurių vaistų ar vitaminų šlapimas gali tapti drumstas. Yra daržovių, kaip šparagai, dėl kurių šlapimas įgyja specifinį kvapą. Sergant diabetu šlapimas kvepia vaisiais. Pabuvęs ant odos ilgesnį laiką, šlapimas gali ją sudirginti ir suaugusiems sukelti odos bėrimą, panašų į kūdikių alergiją vystyklams. 95 nuošimčius šlapimo sudaro vanduo, tačiau tam tikrų ligų metu šlapimo sudėtis pakinta: gali atsirasti gliukozės, eritrocitų, leukocitų, tulžies. Atradę šlapime neįprastų medžiagų gydytojai gali diagnozuoti ir ligas, ir nėštumą.

Seilės

Stiprus skystis: Seilės palaiko burnos drėgmę, valo ją ir saugo nuo infekcijos. Jose ištirpus tam tikroms maiste esančioms cheminėms medžiagoms, mes galime pajusti maisto skonį. Seilėse esantys fermentai ima skaidyti angliavandenius, todėl jau burnoje maistas pradedamas virškinti. Nevalgant seilių liaukos išskiria tik tiek seilių, kad palaikytų burnos ertmę drėgną. Tačiau į burną patekus maistui, jos tampa aktyvesnės ir seilių pagamina kur kas daugiau. Per parą gali pasigaminti šiek tiek daugiau kaip pusė litro šios ypatingos medžiagos. Bučiavimasis taip pat skatina seilių gamybą.

Prakaitas

Tai geras skystis: Odos paviršiuje yra pasklidę 2,5 milijono prakaito liaukučių. Iš tikrųjų vienintelės vietos, kur jų nėra, – tai speneliai ir kai kurios genitalijų sritys. 99 nuošimčius prakaito sudaro vanduo, tačiau tikslią sudėtį nulemia maistas ir sveikatos būklė. Prakaitas padeda reguliuoti kūno temperatūrą, neleidžia organizmui perkaisti. Šviežias prakaitas turi malonų rūgščiai sūrų aromatą, tačiau pasenęs kvepia gaižiai.

Kraujas/mėnesinių kraujas

Pirmiausia pagalvoji – inkstai: Kraujas sudaro apytikriai 8 nuošimčius mūsų kūno masės. Tai organizmo transportinė terpė, pernešanti maisto medžiagas, dujas, hormonus ir atliekas. Kraujas yra lipnus, specifinio šiek tiek surstelėjusio skonio. Mėnesinių kraujas, nors ir negalėčiau už tai laiduoti, atrodo truputėlį salstelėjęs, panašiai kaip seilės, su šiek tiek juntamu metalo skoniu. Mėnesinių kraujas yra kraujo, atsidalijusių nuo gimdos sienelių audinių, gleivių ir maisto medžiagų mišinys. Per mėnesines paprastai moterys kraujuoja apie penkias dienas. Mėnesinės neturi įtakos moters galimybei turėti sueitį, tačiau dažniausiai moterys tuo metu būna labiau nusiteikusios puodeliui karštos kakavos ir jaukioms šlepetėms. Per mėnesines vidutiniškai moterys netenka 40-60 ml kraujo (8-12 arbatinių šaukštelių). Kartais mėnesinės prasideda netikėtai ir sutepa paklodes. Jei taip atsitiko, neplaukite kraujo dėmių karštu vandeniu, mat karštyje pakinta kraujo baltymai ir dėmę tampa dar sunkiau pašalinti. Prieš dedamos paklodes į skalbyklą, pamirkykite ir ištrinkite jas šaltame vandenyje.

Moters pienas

Baltas skystis: Krūtis yra egzokrininė liauka. Tai reiškia, kad egzokrininių liaukų išskiriamos medžiagos, užuot patekusios į kraują, kaip tai atsitinka su hormonais, patenka į kūno ertmes ar ant odos. Tokių liaukų pavyzdžiai yra prakaito liaukos, išskiriančios prakaitą, kasa, gaminanti virškinimo sultis, ir žinoma, krūtys, gaminančios pieną. Moters piene yra riebalų, geležies, amino rūgščių, imunoglobulinų ir dar daugybė naudingų medžiagų, kurias kūdikis lengvai pasisavina. Moters pieno sudėtis nuolat keičiasi prisitaikydama prie kintančių augančio kūdikio poreikių. Piene yra antikūnų, kuriais sustiprinama kūdikio imuninė sistema. Pienas taip pat turi gana stiprių antibakterinių ir gydomųjų savybių. Žindant pieno gamybai kasdien sunaudojama per 1000 kalorijų, todėl žindymas yra puiki priemonė vėl atgauti turėtas kūno formas. Kad atstatytų prarastų skysčių kiekį, žindančioms moterims per dieną reikia išgerti 8-12 stiklinių skysčių. Svogūnai, česnakas, aštrūs prieskoniai keičia pieno skonį, o alkoholis ir kai kurie medikamentai gali į jį patekti. Manoma, kad artimiausias moters pieno skoniui yra natūraliai saldus vanilės skonis.

Smegma

Valyk mane: Smegma susidaro mikroskopiniuose plyšeliuose, kurių yra daugybė vidiniame apyvarpės paviršiuje. Spalva ir pavidalu ji primena varškę. Smegma padeda varpos galvutei išlikti glotnia, minkšta ir elastinga. Ji drėkina (sutepa) ertmę tarp apyvarpės ir varpos galvutės, todėl apyvarpė gali lengvai slysti galvute. Smegma taip pat pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Dėl to varpa išlieka švari ir sveika. Smegmos gamyba prasideda paauglystėje, kai sparčiai ima augti varpa, o senatvėje jos pasigamina mažiau. Jei smegmai leidžiama kauptis apyvarpės raukšlėje, atsiranda blogas kvapas, kyla infekcijos pavojus. Sveiką apyvarpę visuomet galima atsmaukti iki galo. Kad varpos galvutė būtų švari ir išliktų sveika, ją nuolat reikia prausti.

Sperma

Nuryk mane: Sperma yra į pieną panašus, balkšvas, tirštas vyro lytinių liaukų išskyrų mišinys, sudarytas iš spermos, sėklinių pūslelių skysčio ir prostatos sekreto. Išskyros yra skysta transportinė terpė spermijams, kurioje jie yra saugūs, gali judėti, ir fruktozė, kurią spermijai naudoja kaip energijos šaltinj. Sperma yra šarminės reakcijos, kuri padidina spermijų judrumą. Joje taip pat yra antibakterinių medžiagų, naikinančių tam tikras bakterijas, taip pat fermentų, skystinančių gimdos kaklelio gleives. Dienos bėgyje spermos sudėtis kinta. Dieniniame ejakuliate paprastai būna daugiau spermijų ir sėklinių pūslelių skysčio, o naktiniame ejakuliate gali būti daugiau prostatos sekreto. Dauguma vyrų ejakuliuoja maždaug 2-5 ml (maždaug arbatinį šaukštelį) spermos, tačiau kiekviename mililitre spermos būna nuo 50 iki 150 milijonų spermijų. Dažnai spermos sudėtinės dalys nebūna labai gerai susimaišiusios ir galima išskirti lipnius skaidrius plotelius tarp balkšvų prostatos išskyrų.

Sperma dirgina akis ir papuolusi šalia jų sukelia perštėjimą, tačiau labai gerai drėkina odą. Paprastai spermoje dėl joje esančio cinko juntamas metalo skonis. Kiekviename arbatiniame šaukštelyje spermos yra 7 kalorijos. Spermos skoniui didelės įtakos turi maistas.

Maistas, kuris gadina spermos skonį: Dėl šparagų, vištienos, česnako, svogūnų, pieno produktų, raudonos mėsos, brokolių, žiedinių kopūstų, Briuselio kopūstų, riebaus maisto, aštrių prieskonių, kavos, šokolado spermos skonis būna nemalonus.

Maistas, kuris suteikia spermai gerą skonį: Manoma, kad dėl slyvų, mango vaisių, ananasų, nektarinų, apelsinų, citrinų, laimų, petražolių, kalendros, mėtų, šaltmėčių, vynuogių ir žalios arbatos, saldainių ir obuolių sulčių sperma tampa saldesnė. Diabetu sergančių vyrų sperma dėl cukraus pertekliaus joje primena medų ar melionus.