Vyrų biologinis sužadinimas ir orgazmas

Nuojauta: Kol vyras būna seksualiai nesusijaudinęs, erektilinį varpos audinį maitinančios arterijos būna susitraukusios, o varpa minkšta. Susijaudinimą sukelia mintys apie seksą, vaizdiniai, seksualinio kontakto nuojauta bei tiesioginis stimuliavimas, kaip, beje, ir lytiniai hormonai. Ši informacija per nugaros smegenis patenka į galvos smegenis, kurios pradeda skatinti erekcijos procesą.

Žaidimas prasideda: Parasimpatiniai nervai, esantys varpoje, atpalaiduoja azoto oksidą, kuris lemia akytkūnių kempininio audinio kavernų išsisiplėtimą. Tokiu būdu užspaudžiamos ištekamosios venos ir kraujas, patenkantis per varpos arterijas, nebegali ištekėti. Kraujo ertmėms prisipildžius kraujo varpa padidėja ir sukietėja. Susijaudinimui didėjant, dėl suaktyvėjusios kraujotakos kapšelio oda sukietėja ir spalva patamsėja, o sėklidės tampa stangresnės. Erekcijos būsena gali su amžiumi keistis. Jaunesni vyrai gali patirti kietesnes ir dažnesnes erekcijas, vyresniems taip pat sukietėja, tačiau procesas gali užtrukti ilgiau, o varpa gali nebebūti tokia kieta ir taip akivaizdžiai stovėti kaip anksčiau.

Stimuliavimas: Šeštame dešimtmetyje Kinsey atliko vyrų apklausą, domėdamasis, kaip greitai juos stimuliuojant įvyksta ejakuliacija. Iš jo pateiktų rezultatų paaiškėjo, kad trys ketvirtadaliai visų apklaustųjų pasiekdavo orgazmą praėjus dviem minutėms nuo seksualinio stimuliavimo pradžios. Šiuos skaičius neseniai patvirtino atliktas tyrimas su dvidešimtmečiais japonų vyrais, kurie buvo masturbuojami iki orgazmo užrištomis akimis. Jų vidutinis ejakuliacijos laikas irgi buvo dvi minutės. Įsivaizduokite sau, koks jaunas vyras ilgai atsilaikytų, jeigu būtų masturbuojamas užrištomis akimis jaunos patrauklios moters (užrištomis akimis visos moterys patrauklios).

Orgazmas: Jeigu stimuliacija nenutraukiama, likus trims keturioms sekundėms iki sėklos išmetimo, vyras pasiekia būseną, vadinamą „ejakuliaciniu neišvengiamumu“, kai orgazmas jau nebeišvengiamas ir jis peržengė negrįžtamumo ribą. Sėklidės įsitempia ir pritraukiamos arčiau kūno ruošiantis orgazmui. Iš pradžių būna šilumos ir spaudimo pojūtis gilumoje, kuris reiškia, kad orgazmas nebeišvengiamas. Tada pajuntami aštrūs ypač malonūs susitraukimai, kuriuose dalyvauja PC raumenys, jie apima genitalijas, tarpvietę, analinį sfinkterį ir tiesiąją žarną. Šie ritmiški raumenų susitraukimai būna lydimi stipraus malonumo pojūčio ir daugybės sisteminių pokyčių, tokių kaip generalizuotas raumenų susitraukimas, greita širdies veikla ir padidėjęs kraujospūdis. Keletas pirmųjų susitraukimų būna intensyvesni ir dažnesni, atsirandantys apytiksliai kas 0,8 sekundės. Tęsiantis orgazmui sumažėja susitraukimų intensyvumas ir trume, jie ima darytis retesni. Kad pasirodytų sėkla, vis tiek keletas sekundžių turi praeiti po ejakuliacinio neišvengiamumo būsenos, dėl atstumo, kurį sėklinis skystis turi nukeliauti šlaple. Vyras patiria pumpavimo jausmą ir galų gale apima šiltas besiveržiančio skysčio ir šūvio pojūtis sėklai keliaujant šlaple ir išsiveržiant. Jeigu ejakuliacija neįvyksta apie dvi savaites, spermijai pasišalina su šlapimu.

Zzzzz: Po ejakuliacijos būna latentinis, arba refraktorinis, laikotarpis, užtrunkantis nuo kelių minučių iki valandų, kurio metu vyras negali pasiekti kitos erekcijos arba orgazmo, o varpa grįžta į savo minkštą būseną. Refraktorinio laikotarpio trukmė priklauso nuo amžiaus ir, žinoma, seksualinių interesų. Jaunam vyrui tai gali būti minučių reikalas, tačiau vyrui, kuriam jau per 60, gali užtrukti iki kelių dienų. Kuo dažniau jums įvyks ejakuliacija, tuo mažiau išmesite sėklos ir mažesne jėga ejakuliuosite. Galų gale tęsite iš viso be sėklos. Apytikslis vyro ejakuliacijos atstumas yra apie 18-25 cm, tačiau seksualinė abstinencija gali padėti šaudyti didesniais atstumais. Jeigu ejakuliacija neįvyko ilgiau negu trys dienos, galite pastebėti, kad jūsų šūvis pasiekia 90 cm ir daugiau.

Įsiskverbimo į makštį erekcija

Misija beveik nejmanoma: Erekcija suteikia varpai galimybę būti įsiskverbiamuoju organu, tokiu būdu sudaromos sąlygos sėklai patekti prie pat gimdos kaklelio ir spermijams suteikiamos daug geresnės išgyvenimo galimybės. Spermijai, pagaminti sėklidėse, iš organizmo į išorę patenka per kanalėlių sistemą ir kartu per prielipą – ši vingiuota kelionės dalis užtrunka 20 dienų, kurių metu spermijai įgauna galimybę plaukti. Prireikia keturių penkių dienų, kol spermijai gali ramiai plaukti apie 2,5-5 cm per valandą. Tada spermijai, nukeliavę į išmetamąjį latakėlį, patenka į spermijus praskiedžiantį skystį ir taip suformuoja sėklą. Tik tada jie patenka į šlaple. Seksualiniam stimuliavimui pasiekus neabejotinai kritinę būseną spinalinis refleksas sukelia galingą nervinių impulsų iškrovą. Šlapimo pūslės žiedinis raumuo susitraukia, apsaugodamas nuo šlapimo išsiliejimo bei nuo sėklos patekimo į šlapimą, tuo metu varpos raumenys patiria greitą susitraukimų seriją, kurios metu sėkla išmetama į išorę per šlaplės atvarą, esančią varpos galvos viršūnėlėje. Sustandėję makšties raumenys spaudžia varpą ir taip pagelbėja vyro orgazmui. Kartą spermijams patekus į moteriškųjų reprodukcijos organų kanalą, jie turi ribotą laiko tarpą, kurio metu turi nukeliauti iki Falopijaus trimitų, kad susirastų kiaušinėlį ir jj apvaisintų. Jeigu jiems nepavyksta įvykdyti savo misijos, jie žūna per tris dienas.

Prostata – kas tai?

Prostata ir jos liauka

Prostatos liauka lokalizuojasi apie 4 cm nuo išangės, priešais priekinę tiesiosios žarnos sienelę iškart po šlapimo pūsle. Graikiško dydžio liauka gamina prostatos skystį, kuriam susimaišius su spermijus atskiedžiančiu skysčiu ir spermijais susiformuoja sėkla. Prostatos skystį sudaro panašūs cheminiai elementai kaip ir skystį, kuri gamina sėklinės pūslelės. Jis veikia kaip lubrikantas, apsaugo šlaplę nuo infekcijos, apsaugo ir aktyvuoja spermijus bei mažina makšties rūgščią aplinką. Seksualinio susižadinimo metu prostatos skysčio gamyba stipriai padidėja. Prieš orgazmą spermijus atskiedžiantis skystis patenka į prostatos liauką ir orgazmo metu prostata susitraukia bei išsituština per ejakuliaciją. Kai kurie vyrai klaidingai mano, kad prostatos stimuliavimas padidina tikimybę susirgti prostatos vėžiu arba prostatitu (prostatos liaukos uždegimas). Iš tiesų nė viena šių baimių nėra teisinga, gydytojai specialiai čiuopia prostatą bandydami aptikti bakterinę infekciją arba prostatos veži. „Prostatos melžimu“ vadinamas procesas, kai prostatos liauka stimuliuojama, kol skystis išsiskiria į dubenėli (be orgazmo).

Vyriška išangė

Kietas užpakaliukas: Išangė turi didelės įtakos vyro seksui, kadangi per ją galima patekti prie labai jautrios prostatos liaukos. Vis dėlto analiniai audiniai nėra pritaikyti penetracijai ir neišsiplečia taip pat kaip makšties audiniai, todėl svarbu būti atsargiems, be to, lubnkacija yra būtina. Išangė kontroliuojama dviejų galingu raumenų, vadinamų sfinkteriais. Išorinis sfinkeris gali būti kontroliuojamas valingomis pastangomis, tačiau vidinį sfinkterį kontroliuoja nevalingoji nervų sistemos dalis, kuri yra atsakinga už tokias funkcijas, kaip širdies veikla ir stresas. Išsigandus arba sutrikus vidinis sfinkeris nevalingai susitraukia, štai kodėl jūs negalite apsimesti, kad norite analinio skverbimosi, jeigu iš tikrųjų to nenorite, tačiau, kaip ir kiekvienas raumuo, vidinis sfinkteris pavargsta ir gali išsilaikyti spazmiškai susitraukęs tik tam tikrą laiką, po to atsileidžia. Analinis kanalas atsiveria į tiesiąją žarną, ir nors įprastai išmatos čia nesaugomos, jų likučiai gali tūnoti pasilikę, ypač jeigu pastaruoju metu nebuvo žarnos judėjimo.

Kur dingo tas agurkas? Niekada nekiškite jokių daiktų, neturinčių aiškaus praplatėjimo gale, į savo tiesiąją žarną. Jūsų žiediniai raumenys gali įsiurbti juos į vidų. Gydytojams, dirbantiems A & E, per dieną tenka traukti įvairius šampūno butelius, šviesos lemputes ir netgi žiurkėnus iš žmonių tiesiųjų žarnų, atvirai šnekant, jie turi ir kitų svarbių darbų.

Varpos dydis

Visi vyrai lygūs, tačiau kai kurie lygesni už kitus: Remiantis labai gerbiamo sekso terapeuto dr. Bernie Zilbergeld nuomone, vyrų varpa būna tik trijų dydžių: didelė, labai didelė ir tokia didelė, kad su ja neįmanoma įeiti pro duris. Labiausiai tikėtina, kad ši mitą įtvirtino gigantiško dydžio pimpalai, rodomi porno žurnaluose ir filmuose, tačiau tiesa ta, kad porno žvaigždės yra parenkamos atsižvelgiant į jų dydžius ir fotografuojama iš apačios pritraukiant švariai nuskustas gaktas, kad jų ataugos atrodytų kiek galima didesnės. Nelaimei, vyrams ne dažnai tenka galimybė matyti „vidutines“ erekcijas. Savęs lyginimas su porno žvaigždėmis, kurių varpos karo kaip beždžionių, tiktai padidina kolektyvinę vyriškos varpos nesaugumo nuojautą.

Kokio dydžio jūsų genai? Suaugusių vyrų varpos, kapšelio ir sėklidžių dydis, forma ir svoris priklauso nuo testosterono kiekio embrioniniu laikotarpiu. Jeigu jūsų mama buvo rutulio stūmėja, tikėtina, kad turėsite prigimtinį genitalijų pranašumą, tačiau remiantis JV Kinsey seksualinių tyrimų instituto duomenimis „vidutinis“ daugelio vyrų erekcijos dydis yra apie 15,25 cm. Devyniasdešimt nuošimčių visų varpų dydžių yra nuo 13 iki 18 cm. Kai varpa yra minkšta, JI dažniausiai laisvai kabo prie kūno ir vidutiniškai būna apie 7,9-10 cm ilgio ir 2,25 cm skersmens. Žinoma, kad pati trumpiausia funkcionuojanti varpa buvo 1,5 cm ilgio, o pati ilgiausia – 30 cm. Vidutinis varpos apskritimo ilgis yra apie 10-12,25 cm.

Ypač didelį, prašyčiau: Apklausų duomenimis beveik visi vyrai, nepaisant jų seksualinės orientacijos, norėtų turėti didesnę varpą. Nepaisant, kad Johnson ir Kolodny Mastenai savo knygoje Seksas ir žmonių meilė/Sex and Hu-man Loving (1986) nurodo, kad erekcija gali būti vertinama kaip „didžioji sulygintoja“, kadangi mažesnė nesustandėjusi varpa gali procentaliai labiau padidėti erekcijos metu negu didesnė. Mažiau gamtos apdovanotų nelaimei, prausiantis bendruosiuose dušuose po treniruočių kaip tik (dažniausiai) ir matoma suglebusi varpa.

Mažas, bet puikiai tinkantis: Panašu, kad vyrų pakvaišimas dėl dydžio nė kiek moterų nejaudina. Priešingai negu įprasta manyti, varpos dydis yra sąlygiškai nereikšmingas dalykas įsiskverbiant į makštį, kadangi vidinėje makšties dalyje yra kur kas mažiau nervų galūnėlių. Iš tikrųjų itin didelė varpa gali būti labai nepatogi, o oraliniam arba analiniam seksui mažesnė varpa dažnai yra tikra palaima.

Kuria kryptimi turi stovėti: Ketvirtadalis visų varpų krypsta kuria nors kryptimi, o kai kurios net ir erekcijos metu nukrypusios žemyn. Tol, kol varpos nulinkimas nėra stiprus arba nesukelia skausmo, nieko nėra blogai arba nenormalu ir seksualiniai santykiai nuo to neturėtų nukentėti. Nors ir vyrai, ir moterys su amžiumi ima mažėti, varpos dydis visą laiką nesikeičia.

Apgavystė: Varpos dydis visada matuojamas jai esant erekcijos būsenos, kadangi dydžiai daug labiau skiriasi, kai ji būna minkšta. Dydis taip pat gali keistis priklausomai nuo paros laiko, nuotaikos ir temperatūros. Žiūrėjimas į veidrodį yra geriausias būdas įvertinti savo varpą, nes tokią ją mato kiti. Jūsų matymas yra apribotas, nes matote ją santykiškai trumpesnę todėl, kad nematote viso varpos ilgio bei po ja esančių kiaušinių. Jeigu norite atrodyti su geru pimpalu, įsitikinkite, kad kambarys, kuriame esate, būtų pakankamai šiltas. Jeigu jums šalta arba esate nepakankamai atsipalaidavęs, jūsų kiaušiniai prisitrauks arčiau kūno ir mažiau kraujo pritekės į varpą, todėl visas paketas atrodys gerokai mažesnis. Pasimaudžius vonioje arba šiltame kambaryje jūsų kapšelis ir sėklidės atsipalaiduos ir kabos žemiau nuo kūno, kraujo pritekėjimas į varpą padidės, o jūs atrodysite kur kas labiau gamtos apdovanotas.

Kaip pasimatuoti varpą (jeigu tai būtina): Remiantis med dr. Haroldu Reedu, JAV Floridos ambulatorinės urologijos chirurgijos Reedo centro direktoriumi, teisingas varpos ilgio matavimo būdas yra toks:
• Stovėdamas priverskite, kad varpa visiškai sustandėtų.
• Lenkite varpą žemyn, kol pasidarys lygiagreti grindims.
• Pridėkite liniuotę ties gaktikauliu prie pat varpos pagrindo ir pamatuokite atstumą iki varpos galvos galiuko.
• Dabar nuplaukite liniuotę.

Tai, ką turėtumėte žinoti (vyras)

Varpa ir kapšelis

Hidraulika: Anatominiu požiūriu varpa susideda iš daugelio struktūrinių dalių, kurių pagrindą sudaro erektilinis audinys, išraizgytas tūkstančių jutiminių nervų galūnėlių. Varpos dalis, esanti tarp jos galvos ir gaktos, vadinama varpos kūnu. Jame yra trys kempinės pavidalo erektilinio audinio akytkūniai: du varpos akytkūniai išilgai varpos šonuose (corpora cavernosa) ir vienas šlaplės akytkūnis apatinėje varpos pusėje (corpus spongiosum). Šie akytkūniai nusitęsia gylyn į kūną, palenda po prostatos liauka ir baigiasi netoli išangės, formuodami varpos šaknj, kuri įtvirtinama raiščiais. Seksualinio susižadinimo metu akytkūnių kavernos prisipildo kraujo ir varpa sustandėja.

Konstrukcija: Varpos galva dažniausiai būna matoma varpai esant erekcijos būsenos ir visada matoma vyrams, kuriems yra atlikta cirkumcizija. Varpos galvą formuoja šlaplės akytkūnio praplatėjęs galas, kuriame yra susikaupę ypač daug nervų galūnėlių, o galvos pagrindą supa ypač jautrus varpos vainikas (dar vadinamas varpos karūna). Varpos apatinėje pusėje, apyvarpę su varpos galva jungia pavadėlis, kuris yra jautriausia visos varpos dalis. Juo eina arterija, kuri kartais gali būti pažeidžiama seksualinių santykių metu ir sukelti gausų kraujavimą. Abiejose pavadėlio šonuose išsidėsčiusios liaukutės, gaminančios sekretą, vadinamą smegma, kuris pasiskirsto po visą varpos galvos paviršių ją drėkindamas ir palaikydamas glotnią, švelnią ir elastingą.

Cirkumcizija: Odos raukšlė, dengianti varpos galvą vyrams, kuriems nėra atlikta cirkumcizija, vadinama apyvarpe. Įprastai varpos galvą dengia ir apsaugo apyvarpė, kurios chirurginis pašalinimas vadinamas vyrų cirkumcizija. Kai kuriose šalyse ir kultūrose apyvarpė šalinama rutiniškai, iškart po gimimo, sveikatos, higienos ir religiniais sumetimais. Kai kuriose kultūrose berniukams atliekama cirkumcizija brendimo laikotarpiu. Cirkumcizija yra atlikta apie pusei viso pasaulio vyrų, tačiau palyginti su moterų cirkumcizija, tai neturi įtakos vyro galimybėms patirti seksualinį malonumą.

Kiaušiniai: Kapšelis tai plonasienis, švelnus ir elastingas maišelis, kuris kabo už ir po varpa. Išoriškai matoma vagelė, vadinama vidurio siūle, dalija kapšelį į dvi dalis, o viduje esanti centrinė pertvara dalija kapšelį į dvi dalis suformuodama atskiras erdves kiekvienai sėklidei. Pagrindinė kapšelio funkcija yra palaikyti optimalią sėklidžių temperatūrą, kuri turi būti žemesnė negu viso kūno. Jeigu sėklidžių temperatūra būna ilgesni laiką aukštesnė negu kūno, gali nukentėti spermijų produkcija ir išsivystyti nevaisingumas. Kai būna karšta, kapšelis atsipalaiduoja ir tampa erdvesnis sudarydamas sąlygas, kad sėklidės galėtų vėdintis. Kai būna šalta, kapšelis susitraukia, kad pritrauktų sėklides arčiau prie šilto kūno. Sėklidės gamina ir spermijus, ir testosteroną. Kiekvienoje sėklidėje yra kanalėlių sistema, kurios ilgis siekia apie 630 metrų, ir ji vadinama sėkliniais kanalėliais. Šiuose kanalėliuose ląstelėse „slaugytojose“ (Sertoli ląstelės), įsitvirtinusiose kanalėlio gleivinėje, spermijai gaminami, maitinami ir brandinami apie 45 dienas. Kiekviena sėklidė per parą pagamina beveik 150 milijonų spermijų, tačiau jeigu ejakuliacija pasitaiko du ir daugiau kartų per dieną, jų atsargų atstatymas gali užtrukti nuo penkių iki septynių dienų.

Tai, ko nematote (vyras)

Sėklidės (testes): Sėklidėse gaminami ir brandinami spermijai. Kairioji sėklidė kabo šiek tiek žemiau negu dešinioji, kadangi kairiosios sėklidės kanalėliai yra ilgesni negu dešiniosios.

Sėklidės prielipas (epididymis): Tai kanalėliai, atsiveriantys iš kiekvienos sėklidės per prielipo latake į sėklos latake (vas deferens). Spermijai, pagaminti sėklidėse, prielipe įgyja galimybę plaukti. Kontrakcijos ir į plaukelius panašių cilijų banguojantis efektas gena spermijus sėklos lataku ejakuliacijos link.

Sėklos latakai (vas deferens): Tai latakai, vedantys nuo prielipo sėklinių pūslelių link, kur susijungę su sėklinių pūslelių ištekamaisiais latakėliais sudaro sėklos išmetamąjį lataką. Šie latakai būna nukerpami vazektomijos metu.

Sėklinės pūslelės: Jos gamina spermijus atskiedžiantj skysti, kuris sudaro pagrindini sėklos tūrį. Šiame skystyje yra fruktozės, suteikiančios spermijams energijos judėjimui, bei prostaglandinų, kurie padeda prasiskverbti pro moters gimdos kaklelio gleives. Sėklinėms pūslelėms susitraukus, skystis patenka į sėklos išmetamuosius latakus.

Akytkūniai: Kempinę primenančio erektilinio audinio, išraizgyto kraujagyslėmis, cilindrai, kuriems prisipildžius kraujo būna erekcija.

Šlaplė ir šlaplės žiediniai (sfinkteriniai) raumenys: Šlaple keliauja tiek sperma, tiek šlapimas. Nuo šlaplės žiedinių raumenų susitraukimo priklauso ar sperma, ar šlapimas tekės šlaple, kad per varpą patektų į išorę.

Šlaplės stormens liaukutės (glandulae bulbourethrales arba Cowperio liaukutės): Jos gamina didžiąją dali priešsėklinio skysčio, kuris pasirodo iš varpos dar prieš orgazmą.

Priešinė liauka (prostata): Ši liauka išskiria apie ketvirtadalį sėklą formuojančio skysčio, kuris patenka į šlaple tada, kai per ją orgazmo metu keliauja sperma.

Gaktos stuburgalio raumuo (pubococcygeus PC): Šis raumuo padeda išlaikyti dubens dugną ir orgazmo metu dalyvauja susitraukimuose.

Analiniai sfinkteriai (žiediniai raumenys) ir tiesioji žarna (rectum):
Du galingi žiediniai raumenys kontroliuoja išangės atvarą. Tiesioji žarna yra pasažas, per kuri šalinamos išmatos, jos kaupiasi aukščiau storojoje žarnoje.

Tai, ką matote (vyras)

Varpos kūnas (corpus penis): Tai varpos dalis, esanti tarp gaktos ir varpos galvos. Kūno viduje yra trys kempinę primenančio erektilinio audinio kavernos, kurios prisipildo kraujo seksualinio susijaudinimo metu ir lemia erekciją.

Varpos galva (glans penis): Joje yra daug daugiau nervinių galūnėlių negu varpos kūne, todėl ji yra ypač jautri. Vyrų, kuriems atlikta cirkumcizija, varpos galva niekada nebūna pasislėpusi. Kuriems cirkumcizija neatlikta, varpos galvą galima matyti tada, kai varpa yra erekcijos būsenos arba kai apyvarpė nusmaukta nuo galvos.

Vainikas: Dar vadinamas varpos karūna, tai jautrus, iškilęs volelis ties varpos galvos pagrindu.

Pavadėlis: Ypač jautrus, tai V arba trikampio formos audinio raukšlė, kuri prasidėjusi iš varpos vainiko, sujungia varpos galvą ir kūną.

Apyvarpė: Tai odos raukšlė, dengianti vyrų, kuriems neatlikta cirkumcizija, varpos galvą. Įprastai ją lengva užsmaukti ar nustumti (bei po ja nuprausti) varpos galvą. Vis dėlto kai kurių vyrų apyvarpė yra siaura ir bandant ją užsmaukti gali būti nemalonu arba netgi skausminga. Vyrai arba berniukai su labai uždaromis apyvarpėmis yra labiau infekcijos pažeidžiami ir kai kuriais iš šių atvejų gydytojai gali pasiūlyti cirkumcizija.

Šlaplės atvarą: Tai yra skylutė varpos galvos viršūnėje, pro kurią į išorę patenka šlapimas ir sėkla.

Kapšelis (scrotum): Tai plonasienis, minkštas elastingas maišelis, kuriame yra sėklidės, kabančios už varpos. Kapšelio pagrindinė funkcija yra palaikyti optimalią sėklidžių temperatūrą, kuri turi būti žemesnė negu viso organizmo.

Tarpvietė: Tai yra sritis, kuri tęsiasi tarp kapšelio ir išangės. Joje baigiasi daug nervų galūnėlių ir per centrą eina volelis, vadinamas vidurio siūle, kuri yra kapšelio tąsa. Išorinis tarpvietės spaudimas gali persiduoti prostatos liaukai, kuri yra viduje.

Išangė (anus): Tai yra tiesiosios žarnos atvara. Joje gaug nervų galūnėlių, be to, aplinkui ji apaugusi švelniais plaukeliais, todėl išangę nepaprastai jautriai atliepia lietimui ir stimuliacijai. Jos švelnus, rožinio atspalvio audinys būna susiglaudęs raukšlelėmis ir kaip ir makšties audinys pabrinksta susijaudinimo metu.

Ašaros

Ne verkti, bet valyti: Ašaros yra sterilus fiziologinis skystis. Jų sudėtyje esantys fermentai naikina bakterijas. Ašaros gaminasi ašarų liaukose, kurios yra virš akių obuolių ir tekėdamos žemyn šiuos nuolat plauna. Apačioje ašaros susirenka ašarų latakuose ir jais nuteka į nosies ertmę. Ašarų paskirtis yra valyti, drėkinti ir apsaugoti akies paviršių. Sudirginus akis, ašarų išsiskiria ypač daug. Jos teka per vokus minkštindamos ir valydamos akies obuolio paviršių. Žmogus yra vienintelė rūšis Žemėje, kuris lieja ašaras emociškai susijaudinęs. Praktiškai kol kas ši sritis netyrinėta, ir mokslas ryšį tarp ašarojimo ir emocinės būklės paprasčiausiai aiškina tuo, kad ašaros sumažina stresą. Tuomet, kai atrodo, kad būti blogiau jau nebegali, geras išsižliumbimas tikrai padeda.

LPL ir ŽIV plitimas per kūno skysčius

Atmink: Sperma ir kraujas yra pačios geriausios terpės infekcijai plisti. Makšties išskyros yra ne tokia palanki aplinka infekcinių ligų sukėlėjams, bet per jas taip pat galima užsikrėsti. Ištyrus seiles ir motinos pieną, nustatyta, kad juose gali būti ŽIV, tačiau, ar per seiles ir pieną galima perduoti ŽIV, tiksliai nėra žinoma.

Šlapimas

Tai beveik vanduo: Paprastai šviežio šlapimo spalva svyruoja nuo balkšvos iki ryškiai geltonos. Valgant tam tikrus maisto produktus, pavyzdžiui, burokėlius, rabarbarus, spanguoles, šlapimo spalva gali pasikeisti. Dėl kai kurių vaistų ar vitaminų šlapimas gali tapti drumstas. Yra daržovių, kaip šparagai, dėl kurių šlapimas įgyja specifinį kvapą. Sergant diabetu šlapimas kvepia vaisiais. Pabuvęs ant odos ilgesnį laiką, šlapimas gali ją sudirginti ir suaugusiems sukelti odos bėrimą, panašų į kūdikių alergiją vystyklams. 95 nuošimčius šlapimo sudaro vanduo, tačiau tam tikrų ligų metu šlapimo sudėtis pakinta: gali atsirasti gliukozės, eritrocitų, leukocitų, tulžies. Atradę šlapime neįprastų medžiagų gydytojai gali diagnozuoti ir ligas, ir nėštumą.

Seilės

Stiprus skystis: Seilės palaiko burnos drėgmę, valo ją ir saugo nuo infekcijos. Jose ištirpus tam tikroms maiste esančioms cheminėms medžiagoms, mes galime pajusti maisto skonį. Seilėse esantys fermentai ima skaidyti angliavandenius, todėl jau burnoje maistas pradedamas virškinti. Nevalgant seilių liaukos išskiria tik tiek seilių, kad palaikytų burnos ertmę drėgną. Tačiau į burną patekus maistui, jos tampa aktyvesnės ir seilių pagamina kur kas daugiau. Per parą gali pasigaminti šiek tiek daugiau kaip pusė litro šios ypatingos medžiagos. Bučiavimasis taip pat skatina seilių gamybą.